Prie Šv.Stepono bažnyčios projektuotojai numatė skverą. Dar neseniai tai buvo bendrovės „Gatvių statyba“ teritorija. Penkis joje stūksojusius gamybinės paskirties pastatus išpirko savivaldybė.
Tačiau skvero dar teks palaukti. Mat archeologai užsibrėžę paieškoti architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus (1753–1798) kapo, kuris, kaip manoma, yra buvusiose kapinėse šalia Šv.Stepono bažnyčios.
Prireiks daugybės tyrimų
Kalbėdamas apie L.Stuokos-Gucevičiaus kapą „Vilniaus plano“ architektas Vincas Brezgys sakė, kad jų laukia nelengvas darbas: nuorodų, kur Arkikatedros projekto autoriaus kapas, nėra.
Žinoma tik tiek, kad tose kapinėse buvo laidojama nuo XVII amžiaus.
Bėda ir tai, kad teritorijoje daug supiltinio grunto. Kai kur jo gylis siekia 3–4 metrus. Gali būti, kad prireiks ir grunto užterštumo tyrimų, nes toje vietoje ne vieną dešimtmetį buvo įsikūrusi gamybinė bazė.
Tuo metu Šv.Stepono bažnyčioje, kurios išorė jau restauruota, Vilniaus arkivyskupijos kurija planuoja įkurti parapiją. Beje, nors ir buvusi Vilniaus užmiestyje, ši bažnyčia yra viena seniausių bažnyčių, iš pradžių tarnavusi kaip gynybos įrenginys.
Gretimo sklypo savininkas verslininkas Darius Žakaitis savivaldybės atstovams priminė, kad prieš pradėdami kurti projektus jie turėtų pasirūpinti žemiškesniais reikalais: bent jau iš bažnyčios šventoriaus reikėtų ištempti senus sunkvežimius.
Žemė priklauso valstybei
Nuo Šv.Stepono gatvės sujungimo darbus pradėjusiems architektams pirmiausia teks pagalvoti, kaip tai padaryti. Juk ties autobusų stotimi yra didžiulis aukščio skirtumas.
Toje vietoje, kur dabar gatvę skiria siena, yra 8–10 procentų nuolydis. Kadaise jo tokio nebuvo. Gruntas čia suvežtas ir siena sumūryta sovietiniais laikais.
Sujungiant gatvę žemės priklausomybės klausimas neiškils. Dabar stotis užsiėmusi didesnio ploto, nei priklauso, aikštelę autobusams. Atkarpos, kurioje drieksis gatvė, žemė yra valstybinė. Dabar toje vietoje yra tik siauras pėstiesiems skirtas šaligatvis.
Savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėjas Vytautas Lelys minėjo, kad atvėrus Šv.Stepono gatvę ji nebus skirta automobiliams. Palikdami gatvę tik pėstiesiems ir dviratininkams architektai sieks, kad ji netaptų tranzitinė.
Dirbtuvės kelia abejonių
Anot V.Lelio, skveras prie bažnyčios turėtų tapti dar viena žaliąja miesto erdve.
Joje savivaldybė numačiusi išsaugoti vieną gamybinį pastatą, nors vietos gyventojams ir kaimyninių sklypų savininkams tai kelia abejonių.
Pastatas apgriuvęs, tad jo rekonstrukcijai lėšų gali prireikti daugiau nei naujo statinio statyboms. Tame buvusiame sandėlyje savivaldybė numačiusi įkurti „Makerspace“ dirbtuves.
Tai būtų vieta, kur žmonės galėtų susitikti, dalytis žiniomis bei idėjomis, rasti norinčių prisidėti prie jų projektų arba patys prisidėti prie kitų, mokytis ir mokyti, daryti tai, ką mėgsta.
Toje vietoje būtų sudarytos visos galimybės darbui – nuo suvirinimo ar drožinėjimo iki programavimo ar elektronikos, neaplenkiant ir kitos veiklos.
Tačiau įkūrus tokias dirbtuves tektų skvero erdve dalytis su automobiliais, o vietos jiems nėra daug.
