„Jei norime turėti sostinę, tai galime taip elgtis, bet yra Lietuva, tai yra valstybė, tai mokesčių dalis, kuri susijusi su valstybės reikmėmis, tai bus ir naudojama valstybės reikmėms, taip pat ir vilniečių reikmėms“, – sakė S. Skvernelis.
Tuo tarpu Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius nuogąstauja, kad NT mokestis nukeliaus ne vietos savivaldybei, bet valstybei.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat teigė, kad NT mokestis bus padalintas visai Lietuvai, todėl žmonės, kurie sumokės NT mokestį Vilniuje, Kaune ar Palangoje, nepajaus jokio efekto savo miestuose.
Pasako jos, NT mokestis – tai tik laikinas pasipinigavimas viduriniosios klasės sąskaita. Dėl to liberalai siūlo įvesti visuotinį NT mokestį.
Taps našta vienišiems žmonėms
V. Čmilytė-Nielsen sako, kad toks valdžios pasipinigavimas nespręs jokių esminių sektoriaus problemų, o taps rimta našta didmiesčiuose gyvenantiems vienišiems žmonėms, jaunoms šeimoms ir specialistams įsigijusiems butus su paskola.
„8 mln. eurų, kuriuos tikimasi surinkti, niekaip netaps NT mokesčio sprendimu. Iš esmės tai – „kosmetiniai“ įstatymo pakeitimai, tačiau perpus nuleista neapmokestinamosios vertės kartelė labiausiai užguls vienišus arba nesusituokusius Vilniaus, Palangos, Neringos, Druskininkų gyventojus.
Beje, 100 tūkst. vertės riba yra labai arti naujo ekonominės klasės būsto. Todėl tai, taptų prievole jauniems specialistams, šeimoms, įsigijusioms butus su paskola. O tai jau bus kaip ir dvigubas apmokestinimas: žmonės ne tik mokės banko paskolą, bet dar ir NT mokestį“, – pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalė atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulyje NT mokestis yra infrastruktūrinis – naudojamas tame regione, kuriame surenkamas. Tuo tarpu dabartinis valdančiųjų siūlymas iškreipia šio mokesčio esmę: surinkti pinigai keliaus ne į savivaldybių, o į valstybės biudžetą.
Vadina ydinga praktika
„Siūlomu įstatymu ir toliau formuojama ydinga praktika – kurti išimtis. Pavyzdžiui, savininkai kurie turi didžiausios vertės turtą, galės jo išvengti registruodami namus ar butus įmonių vardu.
Be to Lietuvos didmiesčiuose turėtų ženkliai padaugėti ūkininkų, menininkų, mokytojų ir kunigų, nes NT mokesčio nereikia mokėti įmonėms, kurios uždirba iš žemės ūkio veiklos, taip pat asmenims, turintiems meno kūrėjo statusą, kurie naudoja NT kūrybinei veiklai ar švietimo darbui.
Lengvata taip pat bus taikoma religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamajam turtui. Be to, yra rizikų, kad visos papildomos pajamos iš NT mokesčio gali būti skiriamos jo administravimui“, – pranešime cituojamas liberalas Eugenijus Gentvilas.
Liberalų įsitikinimu, paprastesnis ir naudingesnis valstybei bei suprantamesnis žmonėms būtų visuotinis NT mokestis, taip pat ir valstybės valdomam turtui, t.y. jį turėtų mokėti visi, tačiau po nedidelį tarifą.
Susijęs su valstybės reikmėmis
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, komentuodamas teiginius, kad nekilnojamo turto (NT) mokesčio efekto nepatirs savivaldybių gyventojai, nes pajamos iš jo atiteks valstybei, sakė, kad mokestis susijęs su valstybės reikmėmis.
„Jei norime turėti sostinę, tai galime taip elgtis, bet yra Lietuva, tai yra valstybė, tai mokesčių dalis, kuri susijusi su valstybės reikmėmis, tai bus ir naudojama valstybės reikmėms, taip pat ir vilniečių reikmėms“, – sakė S. Skvernelis.
Siūlo plėsti apmokestinimo bazę
ELTA primena, kad Finansų ministerija parengė NT mokesčio įstatymo projektą, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę.
Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų.
Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.
0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.
