Mano, jog mokestis privalomas
Anot ministro, akivaizdu, jog NT mokesčiui tapus visuotiniams, visi surinkti pinigai turėtų keliauti į savivaldybių biudžetus.
Skaičiuojama, jog kartelės nuleidimas, mažinant neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų, itin didelių pajamų negeneruos, todėl bent kol kas, anot V. Šapokos, diegti labai sudėtingos sistemos skubėti nereikia.
NT mokesčiu siūloma suvienodinti tarifą komerciniam ir nekomerciniam NT, apmokestinti nekomercinės paskirties NT, padidinant įplaukas į biudžetą, suvienodinti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio dydį visam apmokestinamajam fizinių ir juridinių asmenų komercinės ir nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui, padidinant tarifą nuo 0,3 iki 0,5.
Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje.
0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.
Prognozuojama – savivaldybės ir valstybės biudžetus įvedus šį mokestį pavyktų papildyti 9,2 mln. eurų.
Abejoja, ar mokestis visiems įkandamas
Seimo narys Mykolas Majauskas ministro klausė, ar buvo įvertinta šio mokesčio įtaka vienišiems asmenims. „Nekilnojamojo turto ant duonos neužsitepsi ir pusryčiams neatsikąsi“, – teigė parlamentaras. V. Šapoka pareiškė, kad tokių atvejų būtų nedaug: „Tokių situacijų yra nykstamai mažai“.
Antra vertus, V. Šapokos žodžiais, apeliuojant į emocijas, būtų galima atsisakyti bet kokio mokesčio. M. Majauskas įsitikinęs, jog naujasis planuojamas mokestis – bausmė miestiečiams, nebalsavusiems už „valstiečius“, o ypač šis mokestis būtų skaudus vienišiems ir pensininkams.
Seimo narė Ingrida Šimonytė teigia, jog šalyse, kur NT mokestis keliauja į savivaldybių biudžetus, jos gali spręsti su juo susijusias socialines problemas. Lietuvoje siūlomas mokestis niekieno neįgaliotų spręsti socialinių problemų ir padėti sunkiausiai besiverčiantiems.
Dar vienas pavojus, jog pagal šį įstatymo projektą, asmuo, turintis milijoninės vertės turtą, turėtų paskatų jį perregistuoti juridiniam asmeniui, nes tokiu atveju sumokėtų mažiau mokesčių nei numatyta šiame įstatyme. „Įstatymas kvailas ir jūs gilinate šią kvailybę“, – komentavo I. Šimonytė. V. Šapoka atkirto, jog toks asmuo padarytų nusikaltimą.
Baksnoja į valstybės turtą
NT mokestis, anot ministro, neišvengiamas, ateityje turėti brangų turtą kainuos. Taigi, žmonės, V. Šapokos žodžiais, turi turėti laiko priimti arba įvertinti savo sprendimus. „Visuotinis NT mokestis yra neišvengiamas. Nuleisdami kartelę mes aiškiai indikuojame, kad turėti brangų turtą ateityje kainuos, o mokestis neišvengiamai bus visuotinis, kad žmonės turėtų laiko iki visuotinio NT mokesčio įvedimo priimti arba peržiūrėti ilgalaikius sprendimus. Orientacija į elgsenos pokyčius šiuo atveju žymiai svarbesnė nei papildomi 8 mln. eurų“, – Seimo posėdyje sakė finansų ministras V. Šapoka.
Seimo narė Aušrinė Armonaitė komentavo, jog elgsenos pokyčius derėtų pradėti ne nuo gyventojų, o nuo valdžios institucijų. Valstybė valdo milijardinį turtą, jis nėra privatizuojamas, parduodamas, nors, atsisakius ne vieno nereikalingo objekto, milijonai galėtų atkeliauti į valstybės biudžetą. Ministras nesutiko: įstaigos, anot ministro, atsisako apie 20 proc. NT.
V. Šapoka priminė, jog Europos Komisija nerekomenduoja taikyti mokesčio valstybės ir savivaldybių turtui, nes tai beprasmiška. Jei savivaldybė sau nusistatytų mokestį arba lengvatą, finansų biudžete nepadaugėtų. Juolab ir savivaldybių situacijos labai skirtingos. Kol kas kiekviena savivaldybė tvarkosi taip, kaip ją įgalina rinkėjas.
Liberalas Simonas Gentvilas piktinosi, kad NT lengvata palikta ūkininkams.
Po pateikimo už NT mokesčio tolesnį svarstymą Seime balsavo 41 parlamentaras, prieš – 26, susilaikė – 25, todėl Seimas nubalsavo siūlymą grąžinti tobulinti.