Vilniuje – daug vietų, kurios keisis iš esmės: išvardijo pagrindines

Nemaža dalis Vilniuje buvusių uždarų pramoninių ar karinių teritorijų yra prikeltos antram gyvenimui ir tapusios verslo, gyvenamosiomis ar laisvalaikio erdvėmis. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius pastebi, kad be dėmesį kaustančio buvusio Lukiškių kalėjimo pačiame sostinės centre, mieste dar apstu vietų, kurios artimiausiais metais keisis iš esmės.

Nemaža dalis Vilniuje buvusių uždarų pramoninių ar karinių teritorijų yra prikeltos antram gyvenimui ir tapusios verslo, gyvenamosiomis ar laisvalaikio erdvėmis.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Nemaža dalis Vilniuje buvusių uždarų pramoninių ar karinių teritorijų yra prikeltos antram gyvenimui ir tapusios verslo, gyvenamosiomis ar laisvalaikio erdvėmis.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Nemaža dalis Vilniuje buvusių uždarų pramoninių ar karinių teritorijų yra prikeltos antram gyvenimui ir tapusios verslo, gyvenamosiomis ar laisvalaikio erdvėmis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nemaža dalis Vilniuje buvusių uždarų pramoninių ar karinių teritorijų yra prikeltos antram gyvenimui ir tapusios verslo, gyvenamosiomis ar laisvalaikio erdvėmis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nemaža dalis Vilniuje buvusių uždarų pramoninių ar karinių teritorijų yra prikeltos antram gyvenimui ir tapusios verslo, gyvenamosiomis ar laisvalaikio erdvėmis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nemaža dalis Vilniuje buvusių uždarų pramoninių ar karinių teritorijų yra prikeltos antram gyvenimui ir tapusios verslo, gyvenamosiomis ar laisvalaikio erdvėmis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nemaža dalis Vilniuje buvusių uždarų pramoninių ar karinių teritorijų yra prikeltos antram gyvenimui ir tapusios verslo, gyvenamosiomis ar laisvalaikio erdvėmis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nemaža dalis Vilniuje buvusių uždarų pramoninių ar karinių teritorijų yra prikeltos antram gyvenimui ir tapusios verslo, gyvenamosiomis ar laisvalaikio erdvėmis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nemaža dalis Vilniuje buvusių uždarų pramoninių ar karinių teritorijų yra prikeltos antram gyvenimui ir tapusios verslo, gyvenamosiomis ar laisvalaikio erdvėmis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nemaža dalis Vilniuje buvusių uždarų pramoninių ar karinių teritorijų yra prikeltos antram gyvenimui ir tapusios verslo, gyvenamosiomis ar laisvalaikio erdvėmis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Mindaugas Statulevičius.<br>LNTPA nuotr.
Mindaugas Statulevičius.<br>LNTPA nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Nov 13, 2019, 7:50 AM, atnaujinta Nov 13, 2019, 7:51 AM

Pasak jo, pramonės pastatų konversija, arba paskirties pakeitimas, turėtų būti aktyvus ne tik netoli miesto centro esančiame Naujamiestyje ir šalia jo, bet ir judėti pietvakarių dalies link – Savanorių prospekto, kuriame tradiciškai didelė gamybos ir paslaugų įmonių koncentracija, ar į pietus – pakeliui į Vilniaus oro uostą esančius Naujininkus.

„Vienas ryškiausių konversijos pavyzdžių Lietuvai atgavus Nepriklausomybę yra Šiaurės miestelis Vilniuje. Karinės paskirties teritorija buvo pertvarkyta iš esmės: čia iškilo gyvenamieji, prekybos pastatai, „Ogmios“ miestelis. Pačiame Šiaurės miestelyje garažų ir pramoninių teritorijų, su kuriomis dar ilgai būtų ką veikti, beveik neliko, tačiau aplinkinėse teritorijose jų nemažai, o kompleksiniai miesto savivaldybės ir plėtotojų veiksmai gali būti sėkmingai atkartoti jose“, – sako M. Statulevičius.

Atsiveria dar daugiau pramoninių teritorijų

Vilniaus Naujamiestyje laukiama bent kelių rajoną dar labiau transformuoti galinčių projektų. Tarp jų – buvęs kojinių gamybos fabrikas „Sparta“, vietoje kurio turėtų iškilti technologijų įmonių miestelis, taip pat siuvimo fabriko „Lelija“ teritorija – ją irgi žadama atnaujinti. Buvusios „Velgos“ gamyklos vietoje netoli Vingio parko planuojama, kad iškils daugiafunkcis kultūros, laisvalaikio, prekybos ir verslo centras „Akropolis“. Šalia turėtų išdygti ir naujas gyvenamųjų namų kvartalas, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai bei sutvarkyta Neries pakrantė, miesto savivaldybė numačiusi Neries krantus sujungti pėsčiųjų tiltu.

„Labai įdomia teritorija tampa Savanorių prospektas, išvažiavimo iš miesto link. Kartu su gretimai esančiais Lazdynais tai iki šiol nebuvo ta vieta, kuriai tektų daug plėtotojų dėmesio ir pastebimų konversijos projektų, tačiau, panašu, kad jo imama rodyti vis daugiau ir čia atsiras naujų traukos vietų. Manyčiau, kad ilgesnėje, 10–15 metų perspektyvoje, į šią teritoriją gali būti pažiūrėta kitomis akimis, ypač į teritorijas, esančias dešinėje gatvės pusėje, visai prie pat Neries upės“, – prognozuoja M. Statulevičius.

Šiuo metu čia įsikūrę Vilniaus šilumos tinklai, įvairios verslo paskirties įmonės, sandėliai, garažai. Tačiau, LNTPA vadovo teigimu, jeigu ateityje šią miesto dalį bus nutarta iš esmės pertvarkyti, Neries pakrantės teritorija gali būti išnaudota ir gyvenamiesiems projektas, o per pačią upę ateityje galbūt net nutiestas ir pėsčiųjų arba ir pėsčiųjų, ir transporto tiltas.

Dar viena NT projektų plėtojimo kryptis yra pakeliui į Vilniaus oro uostą esantys Naujininkai.

„Naujininkų zona viena pirmųjų formuoja miesto veidą ir į Vilnių atskridusiems keleiviams, taip pat turi potencialo, kuris turėtų būti geriau išnaudotas laikui bėgant“, – teigia M. Statulevičius.

Pilkas stoties rajonas virsta gulbe

Tai, kad konversijos ir nekilnojamojo turto plėtros projektai geba pakeisti ir emocinį veidą bei iš esmės perkrauti saugumo situaciją, matosi Vilniaus stoties rajone. Milžiniškus autobusų bei geležinkelių keleivių srautus susirenkantis stoties rajonas ilgą laiką nebuvo patrauklus verslui bei naujakuriams.

Tačiau, anot LNTPA vadovo, impulsą situacijai keistis iš esmės suteikė drąsių plėtotojų pradėti didesnių teritorijų pertvarkymo projektai, kaip, pavyzdžiui, viešbučio „Comfort“ bei daugiabučių gyvenamųjų namų plėtra šalia jo.

„Tai yra gerokai mažesnio mastelio projektas, palyginti su Šiaurės miesteliu ar buvusią pramoninę teritoriją šalia Užupio iš esmės keičiančiu „Paupio“ rajonu, tačiau jis suteikė naujo augimo impulsą visai teritorijai ir padėjo pamatyti ją visai kitomis akimis: kaip perspektyvią, saugią ir madingą. Vilnius nepasižymėjo ypatingai taršiais ar pavojingais gamybos objektais mieste, tačiau apleistos teritorijos dažniau kelia saugumo žmonėms klausimą – čia gali susižaloti suaugę ar vaikai, kartais jos tampa benamių žmonių ar gyvūnų prieglobsčiu“, – atkreipia dėmesį asociacijos vadovas.

Pasak jo, Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, sostinėje yra apie 500 hektarų ploto teritorijų, kurioje galima įgyvendinti konversijų projektus, iš jų apie 120 hektarų yra centrinėje miesto dalyje.

„Toks erdvių keitimas leidžia miestui geriau išnaudoti vidinius augimo resursus ir inžinerinę infrastruktūrą – nereikia tiesti naujų kelių ir naujų komunikacijų į priemiesčius, kas yra ir brangu, ir kur kas mažiau efektyvu. Konversijos projektai sugrąžino patrauklumą pačiam miestui, o žmonėms – norą gyventi jame, naudojantis gyvenimo mieste privalumais ir iš naujo atrandant anksčiau buvusias neprestižines erdves“, – sako M. Statulevičius.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.