Kol kas vystytojams neramu dėl nesibaigiančios valstybinės žemės nuomos ir mokesčių valstybei epopėjos. Visiškai neaišku, kas ir kiek turės sumokėti valstybei už projektus, vystomus valstybinėje žemėje. „Šis Damoklo kardas vargina, niekas neaiškėja. Jei įsigyji sklypą, gali sulaukti mokesčio valstybei, tačiau nežinai, koks jis bus, o gal nebus visai“, – komentavo M. Žibūda.
Naujajame sostinės bendrajame plane nemažai teritorijų, keli šimtai hektarų, numatyti konversijai. Nors vystytojus tokios teritorijos domina, aiškumo dėl žaidimų sąlygų bent kol kas trūksta.
Bendrovės „Hanner“ generalinis direktorius Algimantas Laurinavičius antrino, jog bendrasis planas didelis žingsnis į priekį, bet juo bus išspręsta tik dalis problemų, ir toliau liks neaiškumų dėl valstybinės žemės nuomos. Žemės ūkio ministerija svarsto šį klausimą, ieškoma sprendimų.
Nemažai diskutuojama ir apie planuojamą nekilnojamojo turto mokestį. Pastebima tendencija, jog žmonės, kurių atlyginimas itin ūgtelėjo, vis aktyviau investuoja, jų lūkesčiai didesni, norisi nebe vieno būsto. Visuotinis NT mokestis, manoma, vėsintų norą pirkti, juolab kad Lietuvoje yra ir tokių žmonių, kurie turi įsigiję ir 10 būstų. Eilinės šeimos neišgalėdamos konkuruoti su tokiais, kartais spekuliatyviais, pirkėjais būstų dairosi, kur pigiau, pavyzdžiui, užmiestyje.
Užsienyje populiarėja modeliai, kuomet būstas tampa paslauga, pavyzdžiui, senelių namai, būstas studentams ir pan. „Hanner“ tokių būstų vystyti neplanuoja. Įmonės generalinio direktoriaus nuomone, paprastai tokių sprendimų imamasi, jei rinkoje nesiseka.
M. Žibūda komentavo, jog studentų būstai užsienyje populiarumu panašėja į psichozę. Prognozuojama, jog Lietuvoje tokių būstų poreikis taip pat augs, tačiau tokie projektai ir toliau liks labiau nišiniai. Tokią tendenciją lemia ir lietuvių mentalitetas: jie itin daug investuoja į būstą, jis neretai tampa vizitine kortele, tuo tarpu Vakarų Europoje įkandamas nuomojamas būstas ar vadinamieji šiuolaikiniai bendrabučiai.
