„Yra labai gražūs žodžiai – miesto reikmėms, visuomenės reikmėms. Visada kiekvienas turtas turi būti naudojamas pagal paskirtį, bet jis turi nešti kažkokią naudą, būti skirtas bendruomenei, bet kad perimtų miestas vien dėl to... Ten beprotišką krūvą pinigų reikėtų sudėti jį remontuojant, be to, atsirastų kasdieninių išlaidų. Miestui to tikrai nereikia“, – BNS penktadienį sakė V. Matijošaitis.
„Lietuvos paštas“ yra priėmęs sprendimą gruodžio viduryje parduoti Kauno, taip pat Vilniaus ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus, Susisiekimo ministerija penktadienį paskelbė sieksianti sustabdyti aukcionus Kaune ir Klaipėdoje.
V. Matijošaitis teigia norintis, kad pašto pastatas būtų gyvas, judrus, būtų visada pilnas žmonių ir kad miestui tai nekainuotų.
Jis pabrėžė, jog miestas ir pats stengiasi parduoti jam nereikalingą nekilnojamąjį turtą bei pritaria, jog geriausias „Lietuvos pašto“ sprendimas yra pastatą parduoti.
„Nereikalingas turtas yra tas pats kaip skęstančiajam dar plytą po kaklu padėti. Kaune tikrai užtenka viešųjų erdvių. Neįsivaizduoju, kas galėtų jį išlaikyti. Geriau tegu parduoda privačiam verslui ir išsispręs“, – sakė meras.
Susisiekimo ministerijos darbo grupė penktadienį taip pat nusprendė vykdyti viešąsias konsultacijas, kaip būtų galima visuomenės poreikiams pritaikyti kultūros vertybėmis pripažintus Kauno ir Klaipėdos pastatus.
Architektų sąjungos Kauno skyrius siūlo pastate įrengti architektūros centrą, Klaipėdos savivaldybė svarsto pašto nebeparduoti, o buvusiame pašto pastate įkurdinti biblioteką ar Santuokų rūmus.
Klaipėdos miesto savivaldybė ketvirtadienį oficialiai kreipėsi į „Lietuvos paštą“, prašydama stabdyti aukcioną ir išreiškė ketinimus pastatą įsigyti. Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybės tokio noro nėra pareiškusios.
