Vilniaus naujų butų rinkoje spalio pabaigoje buvo 1138 neparduoti butai, esantys jau pastatytuose daugiabučiuose, rodo bendrovės „Hanner“ analitikų surinkti nekilnojamojo turto plėtros bendrovių viešai skelbiami duomenys. 590, arba šiek tiek daugiau nei pusė visų šių dar neparduotų, bet jau pastatytų būstų priklauso „premium“ segmentui, t. y. jų 1 kv. metro kaina siekia daugiau nei 2000 eurų.
Palyginti, pirkėjai dažniausiai šiuo metu sostinėje renkasi aukštesnį segmentą, kurio kainos siekia nuo 1700 iki 2000 eurų už 1 kv. metrą. Per 10 šių metų mėnesių kiek daugiau nei trečdalis visų Vilniuje įsigytų naujų butų priklausė šiam segmentui.
Palyginti, „premium“ segmente esantys butai sudarė apie ketvirtadalį visų sandorių, žemesnio segmento (1400–1700 eurų už 1 kv. metrą) ir ekonominio segmento (iki 1400 eurų už 1 kv. metrą) butų dalis siekė po maždaug penktadalį.
„Prieš 5–6 metus rinkoje buvo „premium“ klasės butų deficitas. Akivaizdu, kad tai paskatino daugelį plėtotojų imtis tokių projektų. Ypač turint omenyje, kad paprastai brangesni projektai turi didesnę investicijų grąžą. Tačiau „premium“ klasės klientas yra labai reiklus naujovėms, neįprastiems sprendimams, jis vis ieško geriausių pasiūlymų. O tokių vis atsiranda, nes pasiūla pildosi toliau – vien per šiemet plėtotojai pasiūlė 1374 „premium“ klasės butus – maždaug penktadaliu daugiau, nei per tą patį laikotarpį buvo nupirkta“, – sako bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Kita vertus, anot jo, susiklosčiusi padėtis rinkoje nėra rizikinga. „Tokius projektus dažniausiai stato didesni ir tvirtesnį finansinį stuburą turintys plėtotojai, galintys sau leisti „įšaldyti“ dalį investicijų ilgesniam laikui. Juolab kad „premium“ klasės butų paklausa ne taip smarkiai reaguoja į ekonomikos svyravimus – net ir didžiausių krizių metu išlieka tam tikra visuomenės dalis, galinti sau leisti įsigyti prabangų būstą“, – teigia A. Avulis.
Kalbant apie aukštesnįjį segmentą (1700–2000 eurų už 1 kv. metrą), jo išpopuliarėjimą pastaraisiais metais lėmė kelios tendencijos, susijusios tiek su ekonomika, tiek su gyventojų prioritetais, sako įmonės valdybos pirmininkas.
„Butų įperkamumo statistika rodo, kad vidutines algas uždirbančių vilniečių pora nesunkiai gali įsigyti dviejų kambarių aukštesnės klasės butą. Be to, pirkėjai vis labiau vertina savo laiką, todėl yra linkę skirti daugiau lėšų, jei būstas yra centrinėje miesto dalyje“, – sako A. Avulis.
