Kauno taryba 2018-ųjų gruodį paskelbė sprendimą, kad krematoriumai gali būti statomi ne arčiau kaip per kilometrą iki gyvenamųjų, visuomeninių, gamybinių ar pramoninių bei sandėliavimo pastatų. Taryba šias sąlygas palaimino vieningai.
Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius tąkart žadėjo naujus apribojimus suderinti ir su Kauno rajono savivaldybe.
Šių sprendimų savivaldybė ėmėsi, kai mįslinga bendrovė „Antroji investicija“ pradėjo derinti galimybes krematoriumą statyti Taikos prospekte, netoli sankirtos su Ateities plentu. Tai sukėlė gyventojų pasipriešinimą.
Pernai vasarą savivaldybė rengė apklausą, ar Kaune reikėtų leisti statyti krematoriumus. Balsai pasiskirstė apylygiai: 1346 kauniečiai pasisakė „prieš“, 1318 – „už“.
Numatė tinkamą vietą
Dar svarstant naujus apribojimus Kauno taryboje Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas patvirtino, kad apie krematoriumo statybą galvoja ir pati Kauno valdžia.
Projektas galėtų būti vykdomas per jos valdomą įmonę „Kapinių priežiūra“, kuriai pavesta rūpintis mieste esančiomis kapinėmis.
Krematoriumui buvo nužiūrėta ir patraukti vieta – Vainatrakio (Kauno r.) kapinių prieigos, mat netoliese nėra gyvenamųjų namų.
Prieš penkerius metus atidarytos Vainatrakio kapinės nuo miesto centro nutolusios 18 kilometrų ir užima 40 hektarų žemės sklypą – didžiausią, kokį leidžia įstatymas. Šių kapinių mirusiems Kauno bei pakaunės gyventojams laidoti užteks maždaug šimtmečiui.
Paslaugos poreikiu neabejoja
V.Šiliauskas prieš metus minėjo, kad krematoriumo statyba galėtų prasidėti 2020-aisiais. Jo pavaduotojas Paulius Keras patvirtino, kad planai statyti krematoriumą Vainatrakio kapinėse nesikeičia, tačiau konkreti statybų pradžios data kol kas nėra numatyta.
„Galima tik prognozuoti, kad preliminariai darbai galėtų prasidėti kitais metais“, – svarstė P.Keras.
Pasak jo, prieš priimant konkrečius sprendimus ir pradedant formuluoti projektinę užduotį su techniniais parametrais atliekama nuodugni rinkos analizė, vertinamos galimybės, infrastruktūros sąlygos.
„Gyventojai vis dažniau renkasi būtent šį laidojimo būdą, todėl nėra abejonių, kad tokia ritualinė paslauga kauniečiams reikalinga“, – mano P.Keras. Jis priminė, kad Kauno miesto kapinėse ir toliau aktyviai plečiami kolumbariumai.
Šiuo metu mirusių kauniečių kūnai dažniausiai kremuojami Kėdainių arba Suvalkų (Lenkija) krematoriumuose.
Teks prašyti palaiminimo
Įvertinus visų būsimų procedūrų trukmę ir galimus trikdžius tikimybė kitąmet Vainatrakio kapinėse išvysti statybininkų kranus neatrodo tikroviškai.
Projekto eigai gali pakenkti ir pastaruoju metu pašliję santykiai tarp Kauno rajono ir miesto vadovų dėl pastarųjų užmojo atsiriekti dalį rajono teritorijos.
Krematoriumas stovėtų Kauno rajono teritorijoje, todėl visus formalumus tektų derinti su šios savivaldybės administracija.
Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jurgita Kalvinskaitė pranešė, kad kol kas savivaldybė nėra gavusi jokio prašymo ar klausimo iš miesto savivaldybės, jokie derinimo procesai nevyksta.
„Vienintelis įvykis, susijęs su šiomis kapinėmis, – maždaug prieš mėnesį gautas miesto administracijos prašymas pateikti detaliojo plano kopiją. Ar tai susiję su galima krematoriumo statyba, nenoriu spėlioti“, – kalbėjo J.Kalvinskaitė.
