Per 2018 m. sostinėje parduotas 4 281 būstas (vid. po 357). Vilniaus naujos statybos būsto rinka augo 39 proc., Kaune, atitinkamai, 2019 m. parduoti 1 062 būstai (vid. po 88,5 per mėn.), 2018 m. – 752 (vid. po 63 per mėn.), o rinka augo – 41 proc.
Populiariausi rajonai Vilniuje pernai – Pilaitė (2019 m. čia parduoti 838 būstai), Šnipiškės (803), Pašilaičiai (716), Naujamiestis (472), Žirmūnai (440), Lazdynėliai (246). Šiuos rajonus pernai pasirinko daugiau nei pusė – 59 proc. – naujų būstų pirkėjų.
Kaune daugiausia naujų būstų, taip pat 59 proc., nupirkta Dainavoje (210), Vilijampolėje (162), Romainiuose (128) ir Aleksote (125).
Abiejuose didžiuosiuose miestuose šie mikrorajonai populiariausiųjų pozicijų neužleidžia jau ne vienerius metus. Tiesa, Kaune Vilijampolė dar neseniai ėmė kratytis nepatrauklaus rajono statuso ir tapo vienu iš prestižinių, o Vilniuje savo eilės laukia Pietinė miesto dalis – Stoties rajonas, Burbiškės, Naujininkai. Čia savivaldybė, transporto įmonės, verslininkai planuoja didžiulius pokyčius ir investicijas.
Šiuo metu ieškantys naujos statybos būsto Vilniuje gali pasirinkti iš kiek didesnio nei 5 500 sandėlio, Kaune – iš daugiau nei 1 100. Sostinėje per metus pasiūla sumažėjo 9,5 proc., o Kaune ūgtelėjo 3 proc.
Kas šokdina paklausą?
Vilniuje ir Kaune auga investicijos, kuriasi darbo vietos, o jauni specialistai, gaunantys pastovias pajamas, ieško būsto. Augant nuomos kainoms, nuosavo būsto įsigijimas tampa vis patrauklesnis, be to, sparčiai didėja ir darbo užmokestis: Vilniuje per metus, lyginant 2019 m. lapkritį su 2018 m. lapkričiu – net 15,5 proc., Kaune – 15,0 proc. („Sodra“ duomenys).
„Sodros“ duomenimis, dirbančiųjų skaičius Vilniuje per metus, lyginant 2019 m. spalio mėn. duomenis su 2018 m. to paties mėn. duomenimis, išaugo 7 200, o Kaune – 2 200. Tai ne šiaip gyventojų skaičiaus augimas, o žmonių, uždirbančių pajamas. Jei bent trečdalis jų planuoja įsigyti būstą, tai – beveik pusė pernykščių pardavimų.
Iš esmės, gyvenimo kokybės skirtumai tarp Vilniaus, Kauno ir Vakarų Europos miestų tampa vis mažesni, todėl ir imigracija ne tik iš kitų Lietuvos regionų, bet ir iš užsienio, kur prieš daugybę metų išvyko daugybė mūsų tautiečių, pastebimai auga.
Kainos turėtų augti ir kitąmet
Nors 2019 m. naujų butų pasiūla Vilniuje buvo itin didelė, tačiau paklausa – dar didesnė ir tai buvo viena priežasčių, kodėl kainos pirminėje rinkoje augo apie 7 proc. Bendras pirminės ir antrinės rinkų būsto kainų lygis Vilniuje, remiantis Registrų centro skaičiavimais, išaugo santūriau – apie 5,3 proc.
Vienas ryškesnių pokyčių 2019 m. Vilniaus būsto rinkoje buvo naujos klasės – liukso – atsiradimas.
Ekspertų teigimu, paskutinius kelis metus Vilniuje vis daugėja aukštesnės nei prestižinės klasės būstų. Dėl gerokai aukštesnės vidutinės kvadrato ir bendros suminės kainos, šie būstai vis labiau iškreipė prestižinės klasės būsto statistiką, todėl tapo tikslinga juos išskirti į atskirą – liukso – klasę.
Taip pat ėmė trauktis santykinė ekonominės klasės būsto dalis bendrame pardavimų skaičiuje. Kaune šie pokyčiai nėra tokie ryškūs, nors taip pat pastebimai didėja vidutinės klasės būsto paklausa, stiprėja prestižinė klasė.
„Citus“ analitikų vertinimu, šiemet būsto kainos turėtų stabilizuotis ir gali augti iki 4 proc. Augantys pirkėjų lūkesčiai projektų koncepcijai, aplinkai bei griežtėjantys techniniai ir energiniai reikalavimai toliau ryškins skirtingus segmentus, kuriuose kainų pokyčiai bus nevienodi. Kainos didės dėl kelių esminių priežasčių. Pirmiausia tai – auganti savikaina: auga darbo užmokestis, didėja techniniai reikalavimai (energinei klasei, infrastruktūrai) bei pirkėjų lūkesčiai, brangsta medžiagos.
Populiariausi – dviejų kambarių butai
Didėjant būsto keitimo dažnumui, natūraliai mažėja jo plotas. Per pastarąjį dešimtmetį, kaip rodo Registrų centro duomenys, perkamų butų (bet kokio kambarių skaičiaus) vidutinis plotas sumažėjo 11,5 proc. – nuo 58,6 kv. m iki 51,9 kv. m. „Citus“ atlikta rinkos duomenų analizė rodo, kad per paskutinius dvejus metus NT vystytojai naujos statybos būsto projektuose Vilniuje dažniausiai siūlo 42-49 kv. m ploto 2 kambarių butus.
Dviejų kambarių butai sudaro beveik pusę būsto rinkos pasiūlos ir paklausos. „Citus“ analitikų turimi išankstiniai duomenys rodo, kad iš visų 2019 m. sausio–gruodžio mėnesiais Vilniuje nupirktų butų vieno kambario butai sudarė 15,8 proc., dviejų – 49,6 proc., trijų – 27,2 proc., didesni – 7,4 proc. Panaši situacija pastebima ir vertinant būstų pasiūlą: tarp visų rinkoje siūlomų butų vieno kambario butai sudaro 16,1 proc., dviejų – 45,1 proc., trijų – 27,9 proc., didesni – 10,9 proc.
Iš kitos pusės, žmonėms vis dažniau renkantis būstą mieste, o ne priemiestyje, šeimos ramesniuose miegamuosiuose rajonuose, pvz., Pilaitėje, Lazdynėliuose, Pašilaičiuose, ieško didesnių butų. Kadangi 4 kambarių butą didesnei šeimai pasiūloje rasti sunku, vis labiau populiarėja galimybė sujungti du mažesnius butus, o vystytojai tai numato jau projektuodami pastatus.
