„Katedrai vis dar gresia pavojus“, – interviu žiniasklaidai sakė Jeanas-Louisas Georgeslenas, Prancūzijos vyriausybės atstovas, atsakingas už Dievo Motinos katedros atkūrimą. Nors dauguma prancūzų nusiteikę optimistiškai, tačiau labai atidžiai reikia stebėti statinio būklę, tad, pasak atstovo, atsipūsti dar per anksti.
Dabar pradedami ne katedros atstatymo, o jos gelbėjimo nuo dar didesnio suiirimo darbai. Šalia katedros kyla milžiniškas 80 metrų kranas. Statybininkai planuoja išardyti metalinius pastolius, kurie iš dalies ištirpo gaisro metu. Iš viso reikia pašalinti apie 10 tūkstančių metalinių sijų ir strypų, skelbia portalas dw.com.
Tai ne tik sudėtinga operacija, bet ir pavojinga katedros skliauto statikai. Gruodžio mėnesį katedros rektorius Patrickas Chauvet'as AP agentūrai teigė, kad yra tik 50 proc. tikimybės, kad katedrą pavyks išgelbėti, nes metaliniai pastoliai gali griūti ant vis dar išlikusios lubų skliauto dalies.
Prancūzijos sostinės simbolį ir Pasaulio kultūros paveldo paminklą suniokojo praėjusiųjų metų balandžio 15-ąją įsiplieskęs gaisras. Jis sunaikino Dievo Motinos katedros stogą, garsiąją religinio pastato smailę ir medines konstrukcijas.
Gaisro priežastis galėjo būti uždegta cigaretė arba trumpasis sujungimas atliekant statybos darbus ant stogo. Gaisro priežasties tyrimas dar nėra baigtas.
Dievo Motinos katedros rekonstrukciją planuojama pradėti 2021 m. Iš viso tam buvo surinkta beveik milijardas eurų. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas gaisro naktį paskelbė, kad katedra bus atkurta iki 2024 m. Ekspertai mano, kad tokie terminai yra per griežti ar net nerealūs.
Anot J.L. Georges'o , dar nepriimtas sprendimas, kaip ir su kokiomis medžiagomis katedra bus restauruojama. Darbus apsunkina tai, kad prieš juos pradedant b būtina pašalinti kelių tonų toksiškų švino dulkių sluoksnį.
