Vilniečių panosėje išdygo bokštas, bet statytojai ramūs: vietos turi užtekti visiems

Tarandės gyventojai apstulbo, kai praėjusių metų birželį jų panosėje, vos 30 metrų nuo gyvenamųjų namų, iškilo 60 metrų aukščio telekomunikacijų bokštas.

Tarandės gyventojai apstulbo, kai praėjusių metų birželį jų panosėje, vos 30 metrų nuo gyvenamųjų namų, iškilo 60 metrų aukščio telekomunikacijų bokštas.<br>Sauliaus S. Lipciaus nuotr.
Tarandės gyventojai apstulbo, kai praėjusių metų birželį jų panosėje, vos 30 metrų nuo gyvenamųjų namų, iškilo 60 metrų aukščio telekomunikacijų bokštas.<br>Sauliaus S. Lipciaus nuotr.
Tarandės gyventojai apstulbo, kai praėjusių metų birželį jų panosėje, vos 30 metrų nuo gyvenamųjų namų, iškilo 60 metrų aukščio telekomunikacijų bokštas.<br>Gyventojų nuotr.
Tarandės gyventojai apstulbo, kai praėjusių metų birželį jų panosėje, vos 30 metrų nuo gyvenamųjų namų, iškilo 60 metrų aukščio telekomunikacijų bokštas.<br>Gyventojų nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Kristina Buidovaitė

Jan 20, 2020, 9:28 AM

Apie būsimas statybas vietiniai teigė atsitiktinai sužinoję dar prieš porą metų, sklype pastebėję matininkus, tačiau nei tuomet, nei vėliau Vilniaus savivaldybėje gerų žinių neišgirdo – juos informavo, jog bokštas buvo pažymėtas 2008 metų specialiajame plane, iškilo teisėtai, galiausiai – vietos mieste turi pakakti visiems.

Istorija dar praėjusiais metais domėjosi ir „Lietuvos ryto“ „Sostinės“ žurnalistas.

Apie statybas sužinojo atsitiktinai

Tarandėje gyvena kone 4 tūkst. vilniečių, aktyviausi jų prieš kelias dienas dalyvavo pirmajame teismo posėdyje – telekomunikacijų bokšto statybas teismui, gindami viešąjį interesą, apskundė statybų inspektoriai.

Vilniečiai pripažįsta – bylinėtis su koncertu „Alga“, kuriam ir priklauso statinys, patys nesiryžo, tačiau, kiek gali, kad ir stebėtojų teisėmis, stebės teismo procesą. Į pirmą posėdį taip pat susirinko nemaža grupė vilniečių. 

Tarandės gyventoja Aurelija Dilkė, pasibaigus pirmajam, parengiamajam posėdžiui, portalui lrytas.lt sakė, jog sausio 13-ąją Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija (VTPSI) ir atsakovai – koncernas „Alga“, Vilniaus savivaldybė bei bendrovė „Empower-Fidelitas“, patvirtino, jog yra pateikę visus dokumentus, reikalingus bylai nagrinėti.

Anot Aurelijos, teisėją labiausiai nustebino faktas, jog nė viena pusė iki šiol nebandė pasirašyti taikos sutarties. Asociacijos „Tarandės bendruomenė“ nariai teigė taip pat stebėjęsi, kuomet koncernas „Alga“ praėjusių metų pavasarį atsisakė taikiai bendrauti su bendruomene ir ieškoti alternatyvių vietų bokštui.

„Visuomenė Lietuvoje ignoruojama. Dar 2017 metais kreipėmės į Aplinkos ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybę, Visuomenės sveikatos centrą, patvirtindami, kad apie telekomunikacijų bokšto statybas informuoti nebuvome ir joms nepritariame.

Buvome surinkę nemažai parašų, tačiau statytojai, net ir žinodami, kad gyventojai priešinasi statyboms, telekomunikacijų bokštą pastatė itin greitai. Bendruomenė bandė kalbėtis su koncernu, kad galima paieškoti alternatyvių vietų.

Tačiau dokumentai sutvarkyti slapta, nieko neinformuojant, mus ignoruojant. Valdininkai patarė kreiptis į teismą. Kiek gyventojų turi lėšų bylinėtis su koncernu? – retoriškai klausė

Tarandės gyventoja.

Teisėja nusprendė bylą iš esmės nagrinėti kovo pradžioje.

Jaučiasi teisūs

Koncerno „Alga“ atstovas Tadas Bartaškevičius praėjusių metų spalį „Lietuvos rytą“ patikinęs, kad statybų leidimas buvo gautas ir statybų metu galiojo, ir dabar išliko lakoniškas. Kadangi ginčas nagrinėjamas teisme, situaciją jis žadėjo komentuoti tik teismui paskelbus nuosprendį.

Sostinės savivaldybės, teisme dalyvaujančios atsakovės teisėmis, atstovai komentavo, jog 2008 metais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, buvo patvirtintas skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo specialusis planas (schema), kurio sprendiniams tuomet pritarė visos projektą tikrinusios institucijos, tarp kurių – Visuomenės sveikatos centras, Civilinės aviacijos administracija, AB ESO, Energetikos ministerija ir kitos.

Tuomet buvo pateikta ir Sprendinių poveikio aplinkai vertinimo bei Specialiojo plano svarstymo su visuomene ataskaita.

2018 m. birželio 21-ąją buvo išduotas leidimas statyboms, mat projekto sprendiniai atitiko visus privalomus reikalavimus, jam pritarė projektą tikrinusios institucijos.

Remiantis teisės aktais, anot sostinės savivaldybės specialistų, radijo ryšio bokštas nėra priskirtas prie visuomenei svarbių statinių ir yra suprojektuotas pagal Specialiajame plane nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, todėl derinimo su Tarandės gyventojais nereikėjo.

Ieškinyje, be reikalavimo panaikinti statybos leidimą, atsakovus ketinama įpareigoti pašalinti statybos padarinius, su kuo savivaldybė nesutinka, argumentuodama, kad ieškovas – VTPSI – neįrodė savivaldybės kaltės, o, remiantis aktualia teismų praktika, administracinio akto panaikinimas savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administracinio subjekto veiksmai buvo neteisėti.

Gali tekti nugriauti

VTPSI atstovai laikosi griežtesnės pozicijos: kaip paaiškino statybų inspektoriai, Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas patikrinęs, ar statybų leidimas ypatingajam statiniui – radijo ryšio bokštui Pagrandos g. Vilniaus mieste, išduotas teisėtai, nustatė, kad savivaldybė, tikrindama statytojo pateiktus dokumentus neatsižvelgė į teisės aktuose įtvirtintas nuostatas dėl projekto architektūrinės dalies privalomumo, todėl nepareikalavusi pateikti radijo ryšio bokšto projekto architektūrinės dalies pažeidė statybos techninį reglamentą.

Taip pat nustatyta, kad visuomenė nebuvo informuota apie planuojamą statyti radijo ryšio bokštą. Ši statytojo prievolė nustatyta Teritorijų planavimo įstatyme, todėl konstatuota, jog statybų leidimas išduotas pažeidžiant įstatyme įtvirtintas nuostatas.

VTPSI, nustačiusi, kad statybų leidimas išduotas neteisėtai, kreipėsi į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo. Teismui statybų leidimą pripažinus negaliojančiu, jis savo sprendimu parinktų statybų padarinių šalinimo būdą.

Galimos kelios alternatyvos: statybos padarinių šalinimas nugriaunant ar pertvarkant statinį bei sutvarkant statybvietę arba įteisinant statybos padarinius, jeigu tokia statyba yra galima pagal galiojančius teisės aktus.

Taigi, teismas savo sprendimu gali suteikti galimybę statytojui – koncernui „Alga“ – parengti reikiamą projektinę dokumentaciją, kuri atitiktų galiojančius teisės aktus, o to nepadarius per nustatytą terminą, statiniai ar jų dalys, pastatyti pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, būtų griaunami.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.