Atsipirkimo laikas trumpėja
Iki 2020 m. sausio standartinis elektros tarifas buvo 0,13 eur / kWh. Dabar elektros kaina pakilusi maždaug 2 centais iki beveik 15 centų už kilovatvalandę. Kartu saulės jėgainių savininkams išaugo elektros pasaugojimo mokestis nuo 4,25 centų iki 5,2 centų už kilovatvalandę.
Atsinaujinančios energetikos ekspertai pažymi: nepaisant to, kad už visuomeninio elektros tiekėjo tinkle pasaugotą ir susigrąžintą saulės energiją, palyginti su praeitais metais, teks mokėti bene 22 proc. daugiau, investicija į saulės elektrines tampa vis patrauklesnė.
„Bendras atsipirkimo laikas net trumpėja. Jei pernai atsipirkimą skaičiavome vidutiniškai per 7 metus, tai nuo šiemet jis bus jau 6, o kai kuriais atvejais – ir 5 metai, priklausomai nuo to, kokio dydžio ir tipo saulės elektrinę žmogus įsirengęs, kiek suvartoja elektros energijos.
Numatomas saulės elektrinės tarnavimo laikas yra ne mažiau 25 metai, tad atsipirkusi per 5–7 metus, ji investiciją „atidirbs“ dar bent 4 kartus. Skaičiuodami iš karto įtraukiame modulių nusidėvėjimą, energijos pasaugojimą bei kitus svarbius parametrus, kurie sudaro elektrinės savininko išlaidas“, – aiškina bendrovės „Saulės grąža“ vadovas Mindaugas Gerulaitis.
Reikšmingi judesiai – įsibėgėjus APVA paramai
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius atkreipia dėmesį į pastarųjų kelerių metų vyraujančią tendenciją, kai kasmet gaminančių vartotojų, valdančių nuosavas saulės elektrines, skaičius patrigubėja. „Tai reikštų mažiausiai 10 000 saulės elektrinių 2020 m. pabaigoje“, – prognozuoja M. Nagevičius.
Jis išskiria kelias priežastis, dėl kurių saulės elektrinių poreikis pastaruoju metu smarkiai didėjo. Kuo aukštesnė vidutinė elektros vartotojų mokama kaina už elektrą, tuo didesnis motyvas investuoti į nuosavas saulės elektrines.
Svarbu ir tai, kad jų gaminamos elektros savikaina yra gerokai mažesnė nei hidroelektrinių ir ypač – branduolinių elektrinių. Dar vienas saulės energetikos privalumas – čia galimos ir labai mažos – kelių ar keliolikos kilovatų galingumo – saulės elektrinės, įrengtos visai greta elektros vartojimo vietos. Jas pasistatyti gali ir visiškai smulkūs investuotojai.
Verslininkai didelius judesius saulės energetikos rinkoje pastebėjo, kai buitiniams vartotojams atsirado galimybė pasinaudoti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) parama. Individualiųjų namų savininkams, įsirengusiems saulės elektrinę, suteikiama 30 proc. parama.
Šiais metais dar galima spėti į ją pretenduoti, paraišką užpildžius ir reikiamus dokumentus APVA pateikus iki sausio 31 d. imtinai. 2020-siems saulės elektrinių plėtrai skirta 9 mln. eurų. Terminui skaičiuojant paskutiniąsias dienas, preliminariai pagal paraiškas rezervuota maždaug pusė sumos.
„Nors APVA parama visiškai dar neišnaudojama, manau, ji buvo vienas iš esminių lūžių saulės energetikos rinkoje. Šiais metais ne tik individualiųjų namų, bet jau ir butų savininkai turi galimybę gauti dalinę kompensaciją už saulės elektrinių daugiabučiuose ar saulės parkuose įsirengimą.
Parama leidžia gerokai sutrumpinti atsipirkimo laiką, o kylant elektros kainoms – dar daugiau. Jei ir toliau gyventojai galės ja naudotis, tai per artimiausius dvejus–trejus metus bus pasiektas valstybės keliamas tikslas – saulė energija aprūpins 34 tūkst. namų ūkių“, – mintimis dalijosi M. Gerulaitis.
M. Nagevičius APVA paramą laiko būtina, tačiau bendrą kainų politiką kol kas vertina kritiškai. „Gera atsinaujinančios energetikos plėtros paskata – per paramą galimybė sutrumpinti investicijos atsipirkimo laiką. Tačiau jei paramos iniciatyvos tai atsiranda, tai vėl išnyksta, jos įtaka saulės energetikos augimui gali būti gerokai mažesnė, nei, pavyzdžiui, būtų, jei vartotojams atsirastų paprasčiausiai daugiau apibrėžtumo dėl elektros kainų ar pasinaudojimo tinklais mokesčio ateityje“, – komentuoja M. Nagevičius.
Ekspertas svarsto, kad saulės energetikos plėtrą dar labiau paspartintų valstybės garantija imantiems paskolą jėgainės įsigijimui. „Juk net ir gavę dalinę kompensaciją ne visi turi pakankamai laisvų pinigų ar santaupų, tarkim, 8000 eurų, tokiai, kad ir greitai atsiperkančiai, investicijai“, – priduria M. Nagevičius.
Koks pasaugojimo mokestis – racionaliausias?
Svarstantiems statytis saulės elektrinę buitiniams vartotojams M. Gerulaitis pataria jos galingumą rinktis, įvertinus individualius įpročius ir poreikius. Saulės elektrines įrengiančios įmonės vadovas pastebi, kad jo įmonės klientams, gyvenantiems individualiuose namuose, užtenka 6–7 kW galios, bet daugiau jos prireikia, kai savininkai įsigyja elektromobilį ar kitų daug energijos vartojančių įrenginių.
„Elektrinės iki 10 kW galingumo vienam namui tikrai turėtų užtekti, jei nėra išskirtinių ir specifinių poreikių, pvz., elektromobilio ir pan.“, – tikina M. Gerulaitis. Butui, anot jo, paprastai pakanka 2–4 kW.
Gaminantys vartotojai gali rinktis vieną iš keturių skirtingų mokėjimų už pasinaudojimą elektros tinklais būdų, kai perteklinę energiją reikia atiduoti „pasaugoti“, o vėliau susigrąžinti.
Galima mokėti už kiekvieną susigrąžintą kilovatvalandę, galima mokėti mokestį už instaliuotą galią, taip pat yra galimybė rinktis hibridinį variantą, o žemos įtampos tinklais besinaudojantys, tiksliau, daugiausia buitiniai vartotojai gali atsiskaityti ir pačia elektra – operatoriui palikti 36 proc. pagamintos elektros energijos.
Mokėjimo planą galima keisti vieną kartą per metus. Koks tinkamiausias, M. Gerulaitis siūlo atsižvelgti į šią tendenciją: jei tiesiogiai suvartojama elektros energijos 30 proc. ar mažiau, tuomet labiau apsimoka mokėti už instaliuotą galią, o jei daugiau – už pagamintos kilovatvalandės pasaugojimą. Saulės parkų klientams vienareikšminškai verta rinktis tik mokestį už instaliuotą galią.
