Tuo tarpu Vilniaus savivaldybės tinklapyje paviešintuose projektiniuose pasiūlymuose tas pats pastatas įvardijamas kaip svečių namai, o iš pateiktų projektinių pasiūlymų matyti, jog ketinama atlikti paprastąjį 2019 metais statyto devynaukščio remontą ir pakeisti aštuonių patalpų paskirtį į gyvenamąją (projektinius pasiūlymus parengė architektų biuras „Geri architektai“, statytojai – bendrovės „Projektai ir statyba“ bei „Kolatis“ ).
Rašoma, jog esamas vidaus suplanavimas būtų pritaikytas gyvenamajai paskirčiai, paliktos esamos sienos. Fasadų sprendiniai nesikeistų, langų ir durų angos išliktų tokios pačios.
Socialiniame tinkle aptikusi diskusijas apie gresiantį Giedraičių g. esančių svečių namų „įbutinimą“ savo poziciją išplatino ir Vilniaus savivaldybė.
Ji nėra pritarusi tam, kad šiame pastate dalies svečių namų patalpų paskirtis būtų pakeistą į gyvenamąją.
Pritars tokiu atveju, tik jeigu bus užtikrinti visi gyvenamosios patalpoms taikomi reikalavimai, pastatas turės visą gyvenamajam pastatui reikalingą infrastruktūrą – vaikų žaidimo ir sporto aikšteles, pakankamą želdynų kiekį bei automobilių stovėjimo vietų skaičių.
Anot vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, būstai vadinami „svečių namais“, „apartamentais“, „kūrybinėmis dirbtuvėmis“, o ne tikruoju savo vardu – „butais“ – dėl formalių ar spekuliatyvių priežasčių.
Formalios priežastys gali būti tos, kad negalima keisti žemės naudojimo būdo dėl valstybinių institucijų sprendimų, nepakankama insoliacija, didesnis nei leidžiamas triukšmas, ir panašiai.
Spekuliatyvios priežastys – noras pasinaudoti dabar galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, leidžiančiais didesnius komercinių pastatų rodiklius ir pastatyti daugiau kvadratinių metrų bendrojo ploto, kas reiškia didesnį statytojo pelną, ar neįrengti gyvenamajam namui privalomos bendros infrastruktūros.
„Jau nuo 2017 metų savivaldybė netoleruoja tokių būstų statybos dėl spekuliatyvių priežasčių: neleidžiama viršyti gyvenamajai paskirčiai nustatyto užstatymo intensyvumo rodiklių, nepaisant būsto pavadinimo, reikalaujama įrengti visą pastatui reikalingą viešąją infrastruktūrą – želdynus, vaikų žaidimo ir sporto aikšteles, automobilių stovėjimo aikšteles pagal gyvenamiesiems pastatams taikomas normas.
Bet tai neapsaugo nuo to, kad bankrutuojant viešbučiui kažkas išparduos jį po kambarį. Lietuvos įstatymai to nedraudžia. Kaip nedraudžia nuolat gyventi „svečių namuose“ ar „kūrybinėse dirbtuvėse“. Butai gali būti įrengiami ir mišrios paskirties pastatuose“, teigiama savivaldybės paviešintame komentare.
Bendrovės „Projektai ir statyba“ atstovai portalui lrytas.lt komentavo, jog Giedraičių g. 39 pastatas nuo pat pradžių buvo projektuojamas, kad atitiktų visus daugiabučiams keliamus reikalavimus, todėl papildomų reikalavimų keičiant ne viso pastato, bet kelių patalpų paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją, įgyvendinti neprireiks.
Anot projekto vystytojų, sprendimą statyti viešbučių, o ne gyvenamosios, paskirties pastatą lėmė architektūriniai, teritoriniai sprendiniai, ekonominiai ir kiti veiksniai. Dėl šių priežasčių buvo statomas būtent tokios paskirties pastatas, jame registruojant ir gyvenamosios paskirties patalpas.
Paklausti, ar pirkėjai žino, kokios paskirties patalpas įsigyja, „Projektų ir statybos“ atstovai patikino, jog klientams aiškiai nurodo, kokias patalpas parduoda: gyvenamosios paskirties, negyvenamosios paskirties svečių apartamentus ar komercinės paskirties patalpas. Tokiu būdu bendrovė esą užtikrina, jog nebūtų dviprasmybių, netinkamų interpretacijų ar kitų klientus klaidinančių veiksnių.
Mykolo Romerio universiteto docentas, advokatų kontoros WALLESS partneris advokatas Evaldas Klimas paaiškino, jog šiuo metu galiojantis Vilniaus miesto bendrasis planas numato skirtingus užstatymo reglamentus gyvenamosios paskirties ir komercinės paskirties paskirties statinių teritorijoms.
Pavyzdžiui, Šnipiškėse, teritorijoje, kuri yra žymima kodu PR2, maksimalus užstatymo intensyvumas, jei tai gyvenamieji sklypai – 1,6, jei negyvenamieji – 3. Tai yra, nurodytoje teritorijoje galima pastatyti beveik dvigubai daugiau pastato plano, jei statomas ne gyvenamosios paskirties, o komercinės paskirties pastatas. Be to, jei statomas ne gyvenamosios paskirties pastatas, nėra taikomi kiti daugiabučių pastatų teritorijoms taikomi privalomieji reikalavimai – pvz., reikalavimas įrengti vaikų žaidimų aiškteles.
Natūralu, kad nekilnojamojo turto vystytojai, tuomet stato įvairius „apartamentų viešbučius“, „svečių namus“, kurie vėliau yra išparduodami atskirais turtiniais vienetais.
Asmenys, įsigiję tokius „svečių apartamentų numerius“, ieško būdų, kaip vis tik įsigytas patalpas suformuoti gyvenamosios paskirties patalpomis. Tokia procedūra nėra sudėtinga.
Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ nustato, kad pastato paskirtis yra apibrėžiama pagal patalpų, kurios sudaro daugumą, paskirtį. Tokiu būdu, kol tokiuose „svečių namuose“ didžiąją dalį sudarys „kitos paskirties“ – ne gyvenamosios paskirties patalpos, tol dalis tokių patalpų savininkų gali bandyti pasikeisti patalpas į gyvenamąją paskirtį.
Svarbiausia, kad tokios patalpos (o ne pastatas) atitiktų gyvenamajai patalpai keliamus reikalavimus. Papildomai, minėtas techninis reglamentas nustato, kad gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.
Technologiškai šie reikalavimai yra įgyvendinami nesudėtingai. Telieka įgyvendinti viešinimo procedūrą, kuri yra reikalaujama pastato ar jo dallies paskirties keitimui pagal statybos techninį reglamentą „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Viešinami projektiniai pasiūlymai, labai tikėtina, atitinka visus formaliousius teisinio reguliavimo reikalavimus, todėl savivaldybė neturi galimybių jiems nepritarti.
Nors toks patalpų paskirties keitimas ir yra teisėtas, atitinkamų patalpų įgyjėjai turėtų vis tik įvertinti, ar atitinkamo pastato infrastruktūra yra tenkinanti jų šiandienos ir ateities poreikius.
