Netrukus papasakosime istoriją moters, kuri šešerius metus kovoja su kaimynais, teršiančiais gruntinius vandenis nuotekomis. Ji kovoja už teisę gerti žmogaus fekalijomis neužterštą vandenį. O jos šulinio vanduo būtent toks.
Šios moters istorija atskleidė didesnę problemą – teisės aktai, reguliuojantys nuotekų tvarkymą privačiuose sklypuose veikia silpnai, žmonės jų netvarko taip, kaip reikalaujama, nes tai brangiai kainuoja. Kodėl pro pirštus žiūrima į tai, kad žmonės, gyvenantys privačiuose namuose, turintys kažkiek žemės, nesusitvarko nuotekų?
Romoalda Stagienė prieš devynerius metus iš Vilniaus persikraustė gyventi į sodybą Maišiagalos seniūnijoje. Ji rodo pluoštą raštų, kurie susikaupė per šešerius metus. Tiek laiko trunka jos kova su, pasak Romoaldos, neveikliais ir dirbti tinginčiais aplinkosaugos pareigūnais.
„Labai nusivili, kai atsiduri kaime, atsidarai duris išeiti į lauką arba naktį prasidarai langą, kad pakvėpuoti grynu oru, tai uostai tą nuotekų smarvę“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė R.Stagienė.
Kurį laiką Romoalda su vyru svarstė, kas sukelia tokį stiprų kvapą. Kreivai žiūrėjo į toliau esantį tvenkinį. Galiausiai jie surado blogo kvapo priežastį.
„Peržiemojome, pavasaris, karščiai prasidėjo ir ta smarvė tai kas 5, tai kas 10 minučių, kas pusvalandį, dieną ir naktį netgi. Pradėjome ieškoti ir radome kur. Kad čia kaimynai mums – ties sklypų riba pas juos ten persipila viskas, viskas bėga žolėje.
Aš supratau pagal kiaulpienes, kodėl jos mutantai tokie – didžiulės, su tokiais žiedais. Galvoju, kas čia yra, prisisotina daug, taip jau yra. Aš pasižiūrėjau, ką jie ten daro. O pasirodo, jie deda drenažinį vamzdį, plastikinį, visą skylėm sugręžtą, kad visa tai drenuotųsi į gruntinius vandenis. Pasikvietėm Ąžuolyno laboratoriją, atlikom tyrimus, o pas mus ten fekalinė tarša su visais enterokokais, koliforminės bakterijos. Tai įsivaizduokit, kaip tu žmogus jautiesi, kai žinai, kad tu gėrei ne savo, o kaimynų“, – pasakojo moteris.
Seimo Aplinkos komiteto narės Aistės Gedvilienės duomenimis, Lietuvoje yra apie 8000 namų, kurie dar nėra prisijungę prie centrinės nuotekų sistemos ar prastai tvarkosi su prie namų įrengtomis individualiomis nuotekų sistemomis.
„Turime daug nuo centrų nutolusių gyventojų, kurie turi tokius individualius nuotekų tinklus. Taip pat turime nemažai problemų ir Vilniaus mieste, kas labai piktina. Tai daug kainuoja, reikalingi planai ir labiau aktyvūs valdžios veiksmai. Tikrai tikiu, kad dabartiniame kontekste, kai žmonės pradeda nebetoleruoti taršos šalia savo namų, kviečia aplinkosaugininkus, rašo raštus ne tik aplinkosaugininkams, bet ir žiniasklaidą kviečia į konkrečias vietas, skundžiasi savivaldybių atstovams, nebepavyks taip lengvai išsisukti tiems žmonėms, kurie teršia aplinką“, – sakė A.Gedvilienė.
Pasak R.Stagienės, jie negali naudotis savo šuliniu, mat jis užterštas nuotekomis.
„Mėginius ėmėm, tris kartus imta. Praeitais metais ikiteisminio tyrimo metu irgi buvo atlikti. Tie patys rodikliai visi – žmogaus fekalijose randamas enterokokas“, – pasakojo R.Stagienė.
Teisės aktai reikalauja, kad buityje susidarančios nuotekos – virtuvės, vonios, skalbimo mašinos ir tualetų – būtų kaupiamos rezervuaruose ir valomos individualiuose įrenginiuose. Lauko tualetai, dar kai kur kaimo vietovėse sutinkami mediniai namukai, turi turėti sandarius rezervuarus, jie turi būti periodiškai valomi, nes per tam tikrą laiką prisipildo.
Ketverius metus nuotekų valymo srityje dirbantis Kęstutis Dakinevičius rodo asenizacijos automobilį. Jo įmonė kasmet sulaukia apie 300-400 iškvietimų į privačius namus. Vos 5 proc. iškvietimų yra išsiurbti talpyklas. Daugiausiai Vilniaus regione dirbantis Kęstutis sako, jog fekalijų išsiurbimas kainuoja nuo 50 iki 100 eurų. Jo teigimu, tokias talpyklas reikia valyti kas tris mėnesius, o kartais ir dažniau.
„Dažniausiai praktikoje pasitaiko tos talpyklos, kurios nėra visiškai sandarios ir dalis nuotekų geriasi į gruntą, ko pasekoje jūs teršiate visą dirvožemį, esantį pas jus sklype. Taip pat jeigu kaimynystėje yra geriamieji vandens šuliniai, teršiami tie patys šuliniai. Viskas priklauso nuo grunto savybių, ta tarša gali pasklisti, jeigu molingas gruntas, metro spinduliu, o jeigu pataiko ant tekančio vandens gyslos, gali pasklisti ir 20-30 metrų. Gali būti ir daugiau“, – aiškino valymo įrenginių specialistas K.Dakinevičius.
Romoalda kurį laiką stebėjo kaimą ir pamatė, kad asenizacinė mašina, kuri siurbia nuotekas iš rezervuarų, kaime beveik nesirodo. Romoalda pasikalbėjo su kitais bitininkais, iš kitų apylinkių, kaimų, jai visur buvo leista suprasti, kad niekur tos nuotėkos nesiurbiamos.
Biologinių nuotekų valymo įrenginio metinis priežiūros mokestis – 75 eurai, tačiau įsirengti visą sistemą gali kainuoti nuo 2 iki 5 tūkstančių eurų. Pasak K.Dakinevičiaus, pernai įsigaliojo nauja nuostata, kelianti griežtesnius reikalavimus biologiniams nuotekų valymo įrenginiams. Jie turi išvalyti fosforo ir azoto junginius.
Tą gali padaryti šiuolaikiniai įrenginiai, tačiau tikrai ne tie, kurie buvo įrengti prieš kelerius metus. Nuotekų valymo reglamentas leidžia per dešimt metų senus valymo įrenginius pakeisti į modernesnius. K.Dakinevičius sako, jog šiuo metu ketvirtadalis jo įmonės atliekamų darbų – senų nuotekų valymo sistemų keitimas į naujas.
„Rašo aplinkosaugininkas, berods Masiokas ar Tretjakovas, nepamenu kuris tada buvo atvykęs: vyko patikrinimas pagal jūsų skundą, pažeidimų nenustatyta, nustatyti nebuvo galimybės. Tai kaip jis buvo atliktas, jeigu nustatyti galimybės nebuvo? Nes žvyru užpilta ir kiti du šuliniai užbetonuoti. Ten tik dangčiai užbetonuoti, aplink dangčius. Padaužykit tą betoną, jūs atidengsite šulinius ir pamatysite, kad ten nuotekos paliktos“, – pasakojo R.Stagienė.
Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos viršininkas Sergejus Tretjakovas, reaguodamas į Romoaldos skundus, jos sodyboje lankėsi ne vieną kartą. Jis sako, kad pasitvirtino tik dalis skundų.
„Paskutiniai skundai buvo gauti 2019 metais. Pirmas skundas pasitvirtino dėl netinkamo nuotekų tvarkymo eksploatavimo, pakartotinai pateiktas skundas nepasitvirtino. Nustačius pažeidimą tarša buvo nutraukta, duoti papildomi nurodymai atlikti tam tikrus veiksmus, ką jos kaimynai įvykdė. Visa laimė kad jinai padarė fotonuotraukas ir užfiksavo, kad nuotekų surinkimo rezervuaras perpildytas ir nuotekos per viršų bėga į aplinką, į jos teritoriją.
Tuo pagrindu mes turėjome kažkokius įrodymus, kad nuotekos tikrai bėgo iš kažkokio rezervuaro ir turėjom už ko užkibti, nes kol mes atvažiavom, per valandą jau nebeliko jo. Būna atvejų, kai kaimynai įmeta į nuotekų surinkimo rezervuarą siurblį, pumpuoja kitam kaimynui arba į laukus nuotekas – tą užfiksuoti būtina, kitaip įrodyti, kad tas veiksmas įvyko, tikrai pakankamai sudėtinga“, – sakė S.Tretjakovas.
Atvykęs į vietą aplinkosaugininkas, jeigu kyla įtarimų dėl netinkamai tvarkomų nuotekų, ima nuotekų mėginius prieš sistemos valymą ir po jo. O nustačius taršą, taikomos kelių šimtų eurų baudos ir reikalaujama nustoti taršus. Pasak S.Tretjakovo, taršos nustatymas privačiame sklype visuomet turi savų iššūkių.
„Tokiais atvejais reikia nustatyti priežastinį ryšį, dėl ko ta tarša atsirado jos šulinyje. Priežastinis ryšys gali būti ir kito kaimyno kažkokia tai tarša, gali būti istorinė tarša, gali būti pačios Romoaldos kažkokia tai tarša, nes ji laiko naminius gyvūnus. Tą dalyką nustatyti tikrai sudėtinga, čia reikia daryti laboratorinius tyrimus, žiūrėti sluoksnius, kaip keliauja vanduo ir panašiai. O dėl kiekvieno atvejo taip nagrinėti mes neturim tokių resursų. Nemanau, kad valstybė gali skirti tiek lėšų dėl tokių aplinkybių nustatymo“, – sakė S.Tretjakovas.
Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė sako, kad Europos Komisija jau numatė kelių šimtų tūkstančių baudą Lietuvai už laiku nesutvarkytas nuotekas. Lietuvai duota laiko iki 2023 metų. Jeigu pažeidimas nebus sutvarkytas, baudos gali būti įspūdingos – keli šimtai tūkstančių kasdien, kol pažeidimas bus ištaisytas.
„Lietuva yra nepakankamai įsirengusi centralizuotų nuotekų valymo tinklų ir nuotekos yra valomos nepakankamai, yra teršiama aplinka. Nepakankamai gyventojų yra prijungta prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų. Tie lauko tualetai ir individualūs valymo įrenginiai ne visuomet yra tinkamai prižiūrimi, valomi. Ta sistema suma sumarum duoda tai, kad Lietuva yra gavusi pažeidimą už tai, kad nuotekos tvarkomos netinkamai. Problema turbūt yra kompleksinė.
Finansavimas tam tikras buvo skirtas tinklų plėtrai – vandentvarkos įmonės tas lėšas turėjo ir naudojo. Gali būti individualios problemos, gyventojai nenori jungtis, yra tam tikros tradicijos, o galbūt finansiniai dalykai. Susidariusi tokia bendra situacija ir priveda mus prie to dalyko, kad mes esam gavę tą pažeidimą ir nelabai mums pavyksta kol kas susitvarkyti“, – sakė viceministrė.
„Dabar visiems veda, priveda iki namo, iki kelio ten kažkur, tu tik prisijunk. O mums? Tuose senuose namuose, kur kaminus reikia perstatyti, kur instaliacija, kur mes sakom toms močiutėms – degsit su tais aliumininiais laidais. Pagal nuotekų reglamentą, visi turim tvarkyti nuotekas arba jas išvežti. Tai visi tie 100 metų arba 150 metų senumo namai, kur turi būti perprojektuoti, bet statybos reglamentas šito nenumato. Tie teisės aktai prieštarauja vienas kitam“, – pasakojo R.Stagienė.
Romoalda rodo giluminio vandens gręžinį, pinigus jam teko taupyti kelerius metus – išgręžti 37 metrų gylio gręžinį kainavo 5000 eurų. Gręžinį įrengę specialistai sakė, kad jeigu Romoaldos sklype ir toliau bus teršiami gruntiniai vandenis, vieną dieną teršalai gali pasiekti ir giluminio vandens gręžinį.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
