Įplaukos kanalą juosiančius bangolaužius sumanyta rekonstruoti taip, kad į uosto akvatoriją net ir audringais orais be apribojimų įplauktų 250 metrų ilgio ir didesni prekybos laivai.
Numatyta bangolaužius paaukštinti iki 5–5,5 metro, kad bangos per juos nepersiverstų į uostą. Dalis tetraedro formos betono luitų iš pietinio molo bus perkelta į šiaurinį, jis bus sustiprintas.
Šiaurinis molas liks toks, koks yra, bus rekonstruojama tik galinė jo dalis.
Uostą saugančių hidrotechninių statinių kontūrai nepasikeis, apačioje juos sutvirtins atramų sienutės.
Rekonstravus abu bangolaužius, įplauka taps patogesnė ir saugesnė didžiakrūviams laivams. Tik tada laivybos kanalą bus galima šiek tiek pasukti į šiaurę, pagilinti iki 17 metrų.
„Pagerėjus navigacijos sąlygoms į uostą plauktų didžiausi Baltiją raižantys 15,2 metro grimzlės laivai“, – sakė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos laikinasis vadovas Vidmantas Paukštė.
Sovietmečiu pasieniečiai žmones gainiodavo nuo bangolaužių, o dabar jie prieinami visiems.
Molai – klaipėdiečių pamėgta vaikštynių vieta. Čia neleidžiama tik karstytis akmenimis ir žūklauti.
Pagalvota ir apie žmones. Didžiuliais betono luitais apdėliotame pietiniame mole bus atnaujinta sutrupėjusi danga, atsiras apžvalgos aikštelės – nuo jų iškylautojai vakarais galės stebėti saulėlydžius.
Kopgalio tąsa tapęs pietinis molas kaip magnetas traukia netoliese esančio Lietuvos jūrų muziejaus, akvariumo ir delfinariumo lankytojus – jie dažnai čia vaikštinėja, grožisi uosto vaizdais.
Prie molo įkurtas botaninis draustinis, kuriame sėkmingai prigijo iš Smeltės pusiasalio perkelti nykstantys retieji augalai – į Raudonąją knygą įrašyti trispalviai astrai.
Smiltynėje planuojama sutvarkyti pietinio molo link vedantį taką – jis bus apšviestas.
Uosto direkcijos parengtas projektas jau perduotas Klaipėdos savivaldybei.
Prie šiaurinio bangolaužio jau įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, čia veikia kavinė.
Molu vaikštinėjančius poilsiautojus nuo nemalonumų saugo metaliniai atitvarai.
Klaipėdiečiai tikisi, jog molo pabaigoje kada nors bus atstatytas Baltasis švyturys. Šis uosto simbolis per karą susprogdintas, jo vietoje iškilo kitas neišvaizdus navigacinis ženklas.
Kol svarstoma, ar verta gaivinti sunaikintą paveldą, nesnaudžia menininkai.
Šiaurinį molą papuošė nuotaikingas Svajūno Jurkaus kūrinys – skulptūrinė kompozicija „Pasivaikščiojimas su žuvimi“.
„Žmonės su vaikais čia leidžia laisvalaikį, vedžioja šuniukus.
Galėtų pasivaikščioti ir su žuvimis, išmestomis į krantą“, – šypsojosi per audras vėjų čaižomos, bangų plaunamos skulptūros autorius.
Jūrų kultūros ir istorijos vertybė
Klaipėdos uosto molai – išskirtiniai Lietuvos jūrų kultūros ir istorijos paveldo objektai. Šiaurinis buvo statomas nuo 1834 iki 1884, o pietinis – nuo 1847 iki 1861 metų.
Smiltynės pusėje iškilęs pietinis bangolaužis dabar driekiasi į jūrą 1374 metrus. Prie Melnragės prigludęs šiaurinis molas yra trumpesnis – jo ilgis 733 metrai.
Senieji bangolaužiai prieš 18 metų rekonstruoti: šiaurinis pailgintas 205, o pietinis – 278 metrais. Rekonstravimo darbai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai kainavo 89 mln. litų (apie 25,8 mln. eurų).
Tąkart iškeltos sovietmečiu prie uosto vartų per audrą nuskendusio naftos tanklaivio „Globe Asimi“ liekanos. Per avariją iš šio laivo išsiliejęs mazutas užteršė visą Lietuvos pajūrį.