„Pardavėme ne dvarus, ne pilis, o butus“, – kalbėjo jis.
Daugiausia tokių būstų nupirkta Vilniuje, Kaune ir Neringoje. Tiesa, pastarosios dvi vietovės sudaro tik 10 proc. prabangaus būsto segmento.
„Mūsų įsitikinimu, artimiausiais metais prabangaus būsto sandorių skaičius augs apie 15–20 proc., kainos kils 8-10 proc.“, – teigė P.Gebrauskas.
Anot jo, prabangaus būsto segmente kainų kilimas fiksuojamas nuo 2012 m.
Pernai atsirado tendencija, kad į šalį grįžo lietuviai, kurie užėmė aukštas pareigas bendrovėse užsienyje, gaudavo labai gerus atlyginimus, todėl dažniausiai rinkosi butus prestižiniame segmente Lietuvoje.
Prieš 6–7 metus tradicinis prabrangaus būsto pirkėjas buvo apie 45 metų verslo savininkas arba aukštas vadovaujamas pareigas einantis asmuo, o per pastaruosius 2–3 metus atsiranda vis daugiau jaunesnių žmonių, kurie jau spėjo uždirbti daug pinigų iš naujos kartos verslų, įvairių startuolių.
Todėl brangaus būsto pirkėjo portretas jaunėja, o sprendimai dėl pirkimo priimami kur kas greičiau.
Anot P.Gebrausko, Vilniuje pirkėjas ieško 120-150 kv. metrų būsto su trim miegamaisiais, tačiau NT plėtotojams tokie objektai nepatrauklūs. Todėl pirkėjams tenka pirkti du greta esančius būstus arba jau ankstyvojoje projekto įgyvendinimo stadijoje tartis su statytojais dėl specialiai pritaikyto projekto.
Kaip teigė „Baltic Sotheby‘s International Realty“ bendrasavininkas, vis dažniau prabangaus būsto pirkėjai pageidauja butų, kurie be apartamentų galėtų pasiūlyti ir penkių žvaigždučių viešbučio paslaugas. „Žmonės nori būti ramūs, kad tuo metu, kai jų nėra, būstas bus prižiūrėtas. Arba jis gali būti išnuomotas. Kol kas Lietuvoje vystomas tik vienas tokio tipo projektas Nidoje“, – kalbėjo P.Gebrauskas.
Be kita ko, prabangaus būsto segmente stinga ir individualių namų projektų. „Pirkėjai atsineša sumas, kurios būdingos Vakarų Europos didmiesčiams – kalbame apie ne vieną milijoną. Tačiau jiems neturime ko pasiūlyti, todėl tokie pirkėjai priversti pirkti sklypą ir statytis namus“, – aiškino pašnekovas.
