Piešiamas ne vienas scenarijus
Nekilnojamojo turto bendrovės „Real Data“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje statoma maždaug 60 daugiabučių, t. y. maždaug 4800 butų. Dėl 2 tūkst. butų pardavimo jau yra susitarta (tikėtina, pasirašytos preliminariosios sutartys ir palikti avansai).
„Jei vidutinė buto kaina maždaug 100 tūkst. eurų, tai susitarta dėl 200 mln. eurų, kurie greičiausiai jau yra įskaičiuoti į NT plėtotojų pinigų srautus. Kol notarai nedirbo, planuoti pinigai negauti. Negaunant pinigų, nebus iš ko sumokėti rangovams. Savo ruožtu rangovai dėl to gali pradėti stabdyti statybos darbus.
O jei ir nestabdytų dėl to, gali pradėti stabdyti dėl medžiagų trūkumo. Dviguba problema. Jei stabdomi statybos darbai, tai pakimba ne tik 200 mln. eurų suplanuotų įplaukų, bet ir likusių 2800 butų pardavimo įplaukos. Trečia potenciali bėda – vystytojams gali tekti grąžinti jau sumokėtus avansus. Klausimas ar jie jau nėra išleisti?“ – svarstė bendrovės „Real Data“ vadovas, NT ekspertas Arnoldas Antanavičius.
Eksperto žodžiais, jei ši situacija užsitęs bent 1–2 mėnesius, dalis vystytojų, tikėtina, atsidurs labai keblioje finansinėje situacijoje, nes jie tam nesiruošė, nėra diversifikavę verslų, neturi kitų pajamų, išskyrus būstų pardavimo pajamas.
Gresia prarasti milijonus
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas komentavo, jog visoms įmonėms, kurių pajamos ar sprendimai priklauso nuo notarinių sandorių, jų darbas itin svarbus, tad sprendimas atnaujinti notarų veiklą sveikintinas.
„Valstybės vaidmuo dabar ypatingai svarbus, ne tik suvaldant viruso grėsmę. Šiandienė situacija yra išskirtinė, todėl valstybė turi reaguoti labai greitai ir stipriai: svarbiausia, kad su sunkumais susiduriančios įmonės nepradėtų atleidinėti darbuotojų. Tam priemonių gali būti daug, bet pati pirmoji galėtų būti „mokestinės atostogos“ su darbo užmokesčiu susijusiems mokesčiams.
Tai palengvintų atlyginimų mokėjimą įmonėms, dirbančioms ne visu pajėgumu ar visai nevykdančioms veiklos. Kita labai svarbi priemonė – paskolų mokėjimo atidėjimas ir palūkanų kompensavimas. Dar viena – rasti būdų nestabdyti verslui svarbių viešųjų paslaugų, pvz., notarų darbo. LNTPA duomenimis, apklausus dalį vystytojų, sustabdžius notarų veiklą, įstrigo sandoriai, kurių vertė 50 mln. eurų.
Vyriausybė turėtų imtis plačių skatinimo priemonių, kurios pasiektų verslus ir padėtų išsaugoti darbo vietas. Suprantama, šios priemonės yra brangios trumpuoju laikotarpiu, tačiau situacijos nesuvaldymas būtų daug skaudesnis ilguoju laikotarpiu ir Lietuvos konkurencingumui apskritai“, – komentavo M.Vanagas.
Planuoja, kaip dirbs ateityje
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas teigė, jog karantino poveikio ekonominė grandinė aiški: valstybė – bankai – verslai – žmonės. Nuo to, kaip elgsis šios grandinės dedamosios, priklauso šalies reakcija į situacijas, kurias kuria pandemija.
„Svarbu, kad valstybė remtų verslą, nes to nepadarius padariniai kainuos kelis kartus daugiau. Visas priemones, kurios šiuo metu yra numatytos: kompensacijos už prastovas, už gyventojų komunalinius mokesčius ir kt. reikia įveiksminti kaip įmanoma greičiau. Ne po mėnesio ar kelių, o dabar, nes laikas šioje situacijoje yra kritinis faktorius.
Kaip toliau klostysis situacija NT rinkoje, iš esmės, priklauso nuo to, kaip greitai nurims pandemija, kaip operatyviai reaguos valstybė, kokia bus bankų pozicija verslo atžvilgiu. Po 2–3 savaičių paaiškės, kokio tolesnio scenarijaus galime tikėtis.
Galima, žinoma, remtis bankų prognozėmis, kad šiemet turėsime 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto kritimą, o kitąmet – 6,5 proc. augimą. Tačiau šiandien nežinomųjų tikrai per daug, kad NT analitikai galėtų daryti prognozes, o spėlionės – lieka tik spėlionėmis“, – svarstė T. S. Kvainickas.
Kaip elgiasi NT verslas karantino laikotarpiu?
„Tikėtina, taip pat, kaip daugelis kitų verslų, susidūrusių su paklausos problema ar techniniais trukdžiais – stabteli, sumažina apsukas, veiklos intensyvumą, koncentruojasi į ateities planus, nagrinėja įvairius veiklos scenarijus, ieško nišų ir naujų galimybių veiklos tęstinumo ir verslo tvarumo auginimui“, – reziumavo NT ekspertas.
