Iš Lietuvos į gimtąsias šalis jau išvyko dalis statybų sektoriaus darbuotojų, o tie, kurie sugrįžo, turi laikytis saviizoliacijos.
Statybinės medžiagos taip pat atvyksta ne visada laiku. Kokia įtaką tai turės statybų ir NT bendrovėms, jų darbuotojams bei NT objektų kainoms?
Apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria statybų ir NT sektoriai „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) vadovas Dalius Gedvilas ir Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius.
D.Gedvilas pripažįsta – kol kas statybų darbai vyksta inertiškai, nors dalis statybos įmonių jau patiria nuostolių, visų pirmų, dėl medžiagų tiekimo trikdžių. Nemažai rangovų yra sumokėję avansus tiekėjams, tačiau reikiamų medžiagų ar konstrukcijų iš Italijos, Lenkijos, Kinijos ar Vokietijos taip ir nesulaukia. Sukantis iš padėties, tenka ieškoti kitų tiekėjų.
Nuostolių patiriama ir dėl to, kad stringa darbai užsienyje, ypač Skandinavijoje, kai kurie projektai čia įšaldyti 2–3 mėnesiams, vėliau ketinama apsispręsti darbus tęsti arba projektus kažkuriam laikui apskritai sustabdyti.
Yra ir įmonių, kurios pasirašiusios rangos sutartis darbams Vokietijoje, tačiau nežino, ar gali ten vykti.
Lietuvoje labiausiai nerimaujama dėl to, kiek projektų bus stabdoma ir kaip ateityje elgsis bankai. Rinkos žaidėjams svarbu suplanuoti bent kelis žingsnius į priekį, kad būtų galima kiek įmanoma sumažinti nuostolius.
Kaip žinoma, statybų sektoriuje nemaža dalis darbuotojų – atvykusieji iš Baltarusijos ar Ukrainos. Didelė dalis imigrantų, anot LSA vadovo, norėdami gauti darbo vizas turėjo gerokai pavargti, todėl į tėvynę grįžti neskuba. Tokie žmonės dirba ir šiuo metu, sykiu stebi situaciją.
Ne paslaptis – užsieniečiai turi tikslą Lietuvoje kuo daugiau užsidirbti. Dalis jų, netekę oficialaus darbo, prognozavo D.Gedvilas, ieškos nelegalaus. Dalis nelegaliai uždarbiavo ir iki šiol. „Manau, kad jie neskubės į tėvynę, bandys darbų ieškoti čia“, – kalbėjo D. Gedvilas.
M. Statulevičius komentavo, jog dabartinės situacijos niekas nesitikėjo. Nors paskelbus ekstremalią situaciją nemažai kalbėta, jog ekonomika gali lėtėti, bet kuomet viskas tiesiog sustojo, tolesnių darbų planavimas vyksta čia pat, statybų aikštelėje.
„Kai tik prasidėjo karantinas, atsirado daug neaiškumo ir nerimo tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje. Smūgį vystytojai gavo iš įvairių pusių. Jie įpratę rizikuoti, tiek įsigydami sklypus, tiek ieškodami finansavimo galimybių, patyrę rinkos žaidėjai turėjo pasirengę krizės valdymo planus, tik, deja, ne tokio mastelio. Jie sėdo prie stalo, vertino daug aspektų – nuo planuojamų įsigyti sklypų, darbuotojų įdarbinimo, projektų pratęsimo ar sustabdymo“, – komentavo M. Statulevičius.
Pirminis šokas buvo suvaldytas, įmonės susidėliojo planus, kelių mėnesių scenarijus.
Šiuo metu vystytojai aktyviai kalbasi su bankais, kokia jų pozicija, kokios galimybės atidėti paskolų mokėjimus ir pan.
Projektai, kurie vystomi, M.Statulevičiaus žodžiais, bus baigti per kelis mėnesius. Kaip bus su suplanuotais, neaišku. Dalies jų įgyvendinimas, panašu, tiesiog nusikels. Kai kurie vystytojai prie projektų tęsimo grįš galbūt tik po metų.
D.Gedvilas atkreipė dėmesį į statybų įmones, kurios statybininkams, dirbusiems Skandinavijoje, mokėdavo 4000 eurų atlyginimą su mokesčiais, o mokesčius Lietuvoje. Sustabdžius projektus tose šalyse, dalį žmonių tenka atleisti, o išeitinėms kompensacijoms atseikėti po 12–16 tūkst. eurų. Lėšų įmonėms trūksta, jos tikisi valstybės paramos. Nesulaukusios jos kai kurios svarstytų alternatyvų scenarijų – kad ir registruoti kitą įmonę.
Įmonės, anot LSA vadovo, derasi su darbuotojais. Iki krizės bandė įvairiais būdais užsitikrinti darbuotojų lojalumą, išsaugoti juos, kad konkurentai neperviliotų. Visgi dabar tenka su kai kuriais jų atsisveikinti. O toms įmonėms, kurios atlyginimus mokėjo ne vokeliuose, reikia valstybės pagalbos.
Kaip pandemija paveiks NT kainas? Vystytojai bent kol kas, anot M.Statulevičiaus, kainų koreguoti neplanuoja, tačiau tolesni sprendimai priklausys nuo karantino laiko. NT objektų kainą sudaro daug dedamųjų. Jei kompanijos išlaikys darbo vietas, kai kurios žada nemažinti atlyginimų, galimos nebent minimalios kainų korekcijos.
Būstas – brangi prekė, tačiau tiems, kurie jį perka ne investicijai, o gyvenimui, o tokių nemažai, taip greitai savo sprendimų neatsisakys.
Besidominčių būstu skaičiai, anot LNTPA vadovo, bent kol kas keitėsi mažai, tačiau tų, kurie nori apžiūrėti butus ir yra pasiryžę greitai priimti sprendimus, sumažėję 3–4 kartus. Žinoma, ir įprastas NT pardavimas keičiasi – keliasi į virtualiąją erdvę. O gyvenimo pirkinį įsigyti internetu tikrai nėra lengva.
Lyginti dabartinę situaciją su ankstesnėmis, anot M.Statulevičiaus sudėtinga, tačiau pagrindinės rizikos – medžiagų pristatymas, objektų atidavimas vertinti. Tariamasi, kad galbūt atiduoti vertinti pastatą būtų galima dalimis.
Kita rizika – valstybės institucijų nepasirengimas dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Vienas pavyzdžių, kuomet pinigų srautai sustojo, nes vieną dieną sustabdžius notarų darbą, tiesiog nebebuvo galima užbaigti sandorių.
Dalis institucijų neapsirūpinę apsaugos priemonėmis, jomis rūpinasi vystytojai, kad specialistai atliktų savo darbą.
M. Statulevičius prognozuoja, kad ateityje laukia nemažai pokyčių, pereinant prie nuotolinio darbo. Pastatų atidavimas vertinti, projektų viešinimas ateityje vyks nuotoliniu būdu. Priemonės tam buvo paruoštos, tačiau ilgą laiką gulėjo stalčiuje.
