Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir viceministras Marius Narmontas pristatė suplanuotas statybų sektoriaus skatinimo plano priemones.
K.Mažeika pirmiausia minėjo rekordines Klimato kaitos programos lėšas – 170 mln. eurų bus panaudoti ir gyvenamųjų pastatų atnaujinimui, atsinaujinančios energetikos plėtrai, miestų susisiekimo transporto atnaujinimui, judumo priemonėms įsigyti, mažiau taršioms technologijoms diegti.
M.Patašiaus nuotr.
Mažiau taršių judumo priemonių įsigijimo skatinimo priemonės tęsiamos nuo praėjusių metų – joms numatyti 5 mln. eurų. Nuo praėjusių metų jau gautos 664 paraiškos. Elektromobiliams įsigyti taip pat skirta 5 mln. – pernai sulaukta 14 paraiškų.
Artimiausiu metu, pristačius seną automobilį, bus galima įsigyti ne tik mažiau taršų, kaip praėjusiais metais, bet ir metinį viešojo transporto bilietą, mopedą, dviratį, elektrinį paspirtuką. Mopedui, motociklui bus skirta ne didesnė nei 1000 eurų kompensacija, elektriniam dviračiui 700 eurų, dviračiui arba paspirtukui iki 400 eurų.
Už gautą kompensaciją bus galima įsigyti kad ir kelias priemones, pavyzdžiui, paspirtuką, dviratį, jos būtų skirtos keliems šeimos nariams. Priemonės įgyvendinimas prasidės gegužės pirmąją savaitę.
V.Ščiavinsko nuotr.
Viceministras M.Narmontas kalbėjo, jog statybų sektorius pakankamai svarbus, sudaro 6 proc. BVP. Statybų leidimų skaičius pirmąjį ketvirtį rodo, kad jų daugiau nei pernai, manoma, kad didelio nuosmukio šiame sektoriuje nebus, nors Lietuvos statybininkų asociacija prognozuoja maždaug 25 proc. statybų sektoriaus susitraukimą.
Kad būtų išvengta statybų lėtėjimo, daug lėšų bus skiriama renovacijai – didžiajai ir mažajai.
Birželio 1 dieną planuojama paskelbti kvietimą renovuoti daugiabučius. Valstybė 100 proc. ir toliau rems dokumentų rengimą bei techninę priežiūrą, 30 proc. kompensuos rangos darbus.
Šįmet, atkreipė dėmesį M.Narmontas, pirmieji metai, kuomet bus finansuojama visų pastatų tipų renovacija.
Taip pat planuojama keisti įstatymą, kad mažajai renovacijai skolintis galėtų bendrijos – ne tik sutvarkyti šilumos punktus, bet ir keisti langus, remontuoti stogą ar atlikti kitus jiems reikalingus darbus. Mažajai renovacijai numatyta 50 mln. eurų, didžiajai – 60 mln.
Tikimasi, kad gyventojai noriai dalyvaus renovacijos programoje, statybos išvengs didesnių pokyčių, mat šiame sektoriuje – daugiau nei 100 tūkst. dirbančiųjų.
Sykiu planuojama tobulinti Viešųjų pirkimų sistemą, kad būtų užtikrinamos statybų dalyvių garantijos, tarpusavio atsiskaitymas, taip pat, kad valstybė kuo greičiau galėtų nupirkti rangos darbus, išvengiant daugybės bankrotų.
M.Narmontas pridėjo, jog būtina kuo greičiau pradėti kelių, geležinkelių darbus, kurių pagrindinė užsakovė valstybė, kas taip pat padėtų mažinti statybų praradimus.
Statybinių medžiagų tiekimas stringa dar nuo karantino pradžios. Svarstyta, kas nutiks, jei bus užsakymų, bet nebus medžiagų, įgyvendinti valstybiniams užsakymams. M.Narmonto žodžiais, karantino pradžioje medžiagos vėlavo, tačiau šiuo metu didesnių problemų neliko. Kita vertus, konkurencingesni galėtų tapti Lietuvoje pagaminti produktai ir medžiagos.