Šią požeminę perėją dar 2014 metais savo darbais papuošė kauniečiai gatvės menininkai Tadas Šimkus ir Žygimantas Amelynas.
2018-aisiais miestą prižiūrinčios įmonės „Kauno švara“ darbininkai, gavę nurodymą perėją iššveisti, persistengė – nuvalė ir visus piešinius. Tada savivaldybės atstovai menininkų atsiprašinėjo, „Kauno švaros“ darbuotojams padovanojo leidinį „Kauno gatvės meno gidas“, kad šie žinotų, kur dar mieste yra ne teplionės, o kūrėjų darbai.
T.Šimkus ir Ž.Amelynas buvo kviečiami požeminėje perėjoje sukurti naujus piešinius.
T.Šimkus sakė, kad jie su kolega sutiko tai padaryti, dar rudenį fotografavo miesto pastatus ir gyventojus, kad juos galėtų atvaizduoti požemyje, bet laiko piešti vis nerasdavo.
„Kovo pradžioje pagaliau nusprendėme šį projektą įgyvendinti.
Aplinkybės buvo palankios, nes dėl karantino praeivių buvo mažai, dirbti niekas netrukdė. Perėjoje piešėme dvi savaites“, – pasakojo T.Šimkus.
Menininkai piešinius sukūrė tokiu pat stiliumi, kokiu atlikti buvo ir ankstesni darbai.
Tik jų herojai bei objektai jau kiti. Matyti skubantys, susirūpinę, laimingi praeiviai, dviratininkai.
Taip pat ant sienų atsirado Kauno simbolių – geltonos spalvos soboras (Įgulos bažnyčia), mėlynas „Pieno centro“ pastato atvaizdas, nupieštas ir žalias parkas bei rožinis daugiabutis.
Kūrėjai perėjoje nupiešė ir kelis gatvės menininkų kūrinius, esančius kitose miesto vietose.
Tai tarpukario laikų architektūros stiliumi pagamintas inkilas, kūrinys „Žvaigždžių sėjėjas“.
Paprastai atsidūrus požeminėse perėjose norisi iš jų kuo greičiau sprukti, nes jose nejauku. Šioje – atvirkščiai, norisi sustoti, apžiūrėti visus menininkų darbus.
„Anksčiau piešėme naudodami dažus, skirtus fasadams dažyti. Ilgainiui šie dažai buvo pradėję laupytis.
Dabar naudojome aerozolinius dažus, juos purškėme ant betoninių perėjos sienų.
Kadangi betonas galės kvėpuoti, dažai išsilaikys ilgiau ir niekam nekils minčių, kad juos reikia nušveisti“, – vylėsi Ž.Amelynas.
