„Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo Antano Kišūno Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos organizuojamoje „Būsto mugėje“ pristatyta 2019-ųjų ir 2020 metų pirmojo ketvirčio Lietuvos būsto rinkos apžvalga panaši – vystytojų optimizmas ir įspūdingi skaičiai iki karantino ir staigus kritimas jam prasidėjus.
Anot A.Kišūno, viena tendencija išlieka džiuginanti – didmiesčiuose nuolatinių gyventojų skaičius auga – ne tik sostinėje, bet ir Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose. Panevėžyje situacija liūdnesnė – čia nuolatinių gyventojų mažėja.
Skaičiuojama, jog 2019 metais butų kainos šalies pagrindiniuose miestuose augo 7,2 proc. Tai buvo didžiausias teigiamas metinis pokytis nuo 2007-ųjų. Jei 2019 ir 2020 m. sausį bei vasarį mėnesinis būstų kainų augimas buvo apie 0,6 proc., tai po karantino paskelbimo – tik 0,1 proc. Sostinėje iki karantino fiksuotas 7 proc. kainų augimas, po karantino – jau tik 1,4 proc.
Beje, mažesniuose miestuose būsto kainų augimas buvo didesnis. Tokia tendencija aiškinama čia naujai statomų būstų stygiumi.
Per 2019 metus butų ir individualiųjų namų buvo parduota už daugiau 2 milijardus eurų. Butų 2019 metais parduota 4 proc., o individualiųjų namų beveik 8 proc. daugiau nei 2018 m., tokios tendencijos tęsėsi iki pat karantino.
Antrinėje rinkoje sandorių skaičius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nuo karantino iki gegužės pabaigos sumažėjo 2 kartus. Pirminėje – net 9. Kaip paaiškino ekspertas, antrinė rinka – didesnė, o kainos labiau įkandamos.
Planuojantys pirkti būstą investicijai ar gyvenimui laukia, kas keisis po karantino – ar kris kainos, galbūt dar labiau griežtės bankų sąlygos. Sandorių skaičius auga nežymiai, prognozuojama, jog pasiekti tokį patį aktyvumą kaip iki karantino, gali prireikti metų arba daugiau.
Butų nuomos kainos augo nuo pat 2015 metų, 2019 metais netgi sparčiau nei būsto kainos. Vilniuje – maždaug 8 proc., Kaune – daugiau kaip 9 proc.
Po karantino Vilniuje 1–2 kambarių buto nuomos kaina sumažėjo 1–2 proc., Kaune ir Klaipėdoje kovą kainos nesikeitė, balandį Vilniuje kainos krito 2 proc., Kaune 0,3 proc., Klaipėdoje 1 proc. Kaunas, NT eksperto žodžiais, 2019 metais parodė geresnius procentinius rodiklius nei Vilnius, laikinajai sostinei atėjo metas plėsti NT apimtis, juolab kad mieste auga gyventojų skaičius.
Prognozuota, jog 2020 metais parduodamų butų skaičius viršys 5200, tačiau, manoma, skaičiai bus kuklesni, mat dėl pandemijos kai kurie vystytojai pakeitė savo optimistinius planus – atidėjo planuotus projektus. Visgi, žadama, rinktis būstą tikrai bus iš ko.
Nors, paskelbus karantiną, pardavimų skaičius gerokai kritęs, bet, anot A.Kišūno, tai nėra panikos ženklas pirkėjams. Be to, didieji ir mažesni vystytojai, norėdami pritraukti pirkėjų ar juos išlaikyti, jau linkę kalbėti apie nuolaidas.
2020 metais pirmą ketvirtį sostinėje buvo 1154 neparduoti butai, Kaune – 181, Klaipėdoje – 251.
Kalbėdamas apie potencialius būsto pirkėjus, A.Kišūnas pabrėžė, kad yra kelios jų grupės. Vieni, kurie sako, jog „noriu, bet negaliu“, antrieji – „galiu, bet bijau“, o tretieji „negaliu“. Labiausiai žmonės šiuo metu bijo, jog įsigis būstą, o kainos gerokai kris. Kad kainos smarkiai nukris, anot NT eksperto, prielaidų nėra.
Lietuvos banko duomenimis, 2020 metų pirmuosius mėnesius lietuviai būstui įsigyti pasiskolino 340 mln. eurų, arba 14 proc. daugiau nei 2019-ųjų tą patį laikotarpį.
Palūkanų normos lieka stabilios, sausio-kovo mėnesį jos vidutiniškai sudarė 2,39 proc. Už vidutinį neto atlyginimą 2019 metais Vilniuje buvo galima įsigyti 7,2 kv. m vidutinio segmento būsto, 2018-aisiais – 6,6 kv. m.
