Apie tai perkant būstą dažnai nesusimąstoma, nors kaina – ne iš mažųjų

Perkant būstą dažniausiai svarbu, kokioje miesto dalyje jis yra, kaip suplanuoti kambariai, kokia jo kaina ir ar pakankamai gerai išvystyta susisiekimo, mokyklų ir darželių infrastruktūra. Tačiau vienas veiksnys yra mažiau akcentuojamas nei kiti – vieta automobiliui. Pasak NT eksperto, tai turėtų būti ypatingai aktualu didmiesčių gyventojams, kurių didžioji dalis turi transporto priemonę ir automobilių stovėjimo vieta yra būtina reikmė, užtikrinanti patogesnį gyvenimą.

Perkant būstą ne mažiau svarbu automobilių stovėjimo vieta.<br>M.Patašiaus nuotr.
Perkant būstą ne mažiau svarbu automobilių stovėjimo vieta.<br>M.Patašiaus nuotr.
Perkant būstą ne mažiau svarbu automobilių stovėjimo vieta.<br>M.Patašiaus nuotr.
Perkant būstą ne mažiau svarbu automobilių stovėjimo vieta.<br>M.Patašiaus nuotr.
Perkant būstą ne mažiau svarbu automobilių stovėjimo vieta.<br>M.Patašiaus nuotr.
Perkant būstą ne mažiau svarbu automobilių stovėjimo vieta.<br>M.Patašiaus nuotr.
Perkant būstą ne mažiau svarbu automobilių stovėjimo vieta.<br>M.Patašiaus nuotr.
Perkant būstą ne mažiau svarbu automobilių stovėjimo vieta.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 11, 2020, 9:09 AM

Arčiau centro – brangiau

Skirtinguose Vilniaus rajonuose automobilių stovėjimo vietų kainos ne vienodos. Pasak NT bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovo Remigijaus Pletero, kuo būstas yra arčiau centrinės miesto dalies ar Senamiesčio, tuo kaina didesnė.

„Didžiausia ir mažiausia automobilio stovėjimo vietos kaina gali skirtis 3 ar 4 kartus, kaip ir kvadratinio metro būsto kaina. Suprantama, kad periferijoje statyti automobilį kainuos pigiau, o miesto centre pasinaudoti tokia privilegija – brangiau. Vien jau brangiausioje – mėlynojoje – stovėjimo zonoje už valandą pastatytą transporto vietą miestiečiai turi pakloti apie 2,5 euro“, – pasakoja NT ekspertas.

Retas kuris naujas statybos projektas nėra numatęs stovėjimo aikštelių. Visa infrastruktūra turi tenkinti šiuolaikinio žmogaus poreikius – naujiena tik ta, kad vis daugiau atsižvelgiama į ekologiją.

„Miesto gatvėse daugėjant elektra varomų transporto priemonių, šiuolaikinės automobilių stovėjimo vietos kone privalo turėti įrengtas elektromobilių įkrovimo stoteles. Tai įsigalintis naujas standartas, kuris rinkoje turės vis didesnę paklausą“, – sako R.Pleteras.

Skandinavams svarbiau sandėliukas

Kiek vienam butui turi tekti automobilio stovėjimo vietų, sprendžia atskiro miesto savivaldybė. Didžiojoje Vilniaus miesto dalyje bent viena vieta vienam turtiniam vienetui turi būti numatyta.

„Pagal švedišką NT modelį, kiekvienas gyvenamasis pastatas privalo turėti įrengtas automobilių stovėjimas vietas, elektromobilių įkrovimo stoteles. Kita vertus, pačiose Šiaurės šalyse labiau aktualūs sandėliukai tam, kad kiekvienas buto gyventojas turėtų, kur laikyti dviratį. Net jei lauke šalta ir krituliai, jie maksimaliai visą sezoną naudojasi dvirate ar kita lygiaverte transporto priemone, o ne automobiliu“, – sako jis.

Automobilį vasarą keičia paspirtukas

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bent jau šiltuoju metų laiku, taip pat populiarėja dviratės transporto priemonės ir paspirtukai. Tai ne tik puiki pramoga, bet ir taupus būdas pasiekti įvairius miesto objektus.

„Mieste kasdien statytis automobilį kainuoja nemažus pinigus, todėl vasarą yra tas metas, kai galima šiek tiek sutaupyti, jį paliekant garaže. Be to, jei darbo susitikimas yra kitos gatvės pabaigoje, kur kas patogiau tokius trumpus atstumus įveikti paspirtuku“, – sako R.Pleteras.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad paklausa automobilių stovėjimo vietų klausimu įprastai susibalansuoja. Tai lemia skirtingi žmonių poreikiai, šeimyninė padėtis.

„Dažniausiai šeima pageidauja vienos stovėjimo vietos, tačiau būna šeimų ar vienišų asmenų, kurie patys nevairuoja automobilio ir neturi planų to daryti. Pastarieji naudojasi alternatyviomis transporto priemonėmis arba viešuoju transportu. Retai, tačiau būna, kad kai kurie būsto pirkėjai atsisako automobilio stovėjimo vietos, nes jiems visiškai nėra jokio poreikio, o kiti – atvirkščiai – pageidauja įsigyti daugiau nei vieną“, – sako NT ekspertas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.