„Esu tas žmogus, kuris kaltas, kai statybos leidimas išduodamas, ir kaltas, kai neišduodamas“, – sako vyriausiasis Vilniaus architektas. Anot M. Pakalnio, visus pokyčius mieste reikėtų vertinti per tai, ar jie kūrybiški, ar papildo miestą, ar negriauna vertingųjų savybių.
Pokyčių siūlo nesibaiminti
Vyriausiasis miesto architektas priminė, jog sostinės veidą gerokai pakeitė 1960–1990 metų modernizmas, kuomet buvo projektuojami ir statomi dauguma visuomeninių pastatų. Jie iki šiol atspindi viešųjų pastatų veidą.
Tuomet kilo ir pilkieji Vilniaus daugiabučių rajonai, kuriuose pagal to meto planavimo idėją žmonės turėdavo grįžti tik nakvynei, o dirbti gamyklose Naujamiestyje, Kirtimuose, Aukštuosiuose Paneriuose.
Tuo metu buvo kuriamas socialinistinis miestas.
Vėliau miesto funkcija keitėsi, iš gamybinio jis tapo paslaugų miestu, keičiasi ir šiandien – tvarkomas ne tik miesto centras, kuriasi periferiniai miesto branduoliai.
Vilniui virtus paslaugų miestu, varomąja jėga tapo gyvenamoji statyba. Nuo 1995 metų vienam gyventojui tenkantis būsto plotas padvigubėjo, gyvenimo kokybė pagerėjo, statomi didesnio ploto butai, kelių kartų šeimos nebegyvena kartu.
Daugiabučiai pradėti statyti miesto centre, tebevystomi pramonės rajonų konversijos projektai, vyko sodų konversija, kilo individualiųjų namų kvartalai – priklausomai nuo to, kokį gyvenimo modelį vienu ar kitu metu rinkosi gyventojai.
Sunkiai prognozuotas dalykas – į Vilnių atėjo tarptautinės kompanijos, kurios atsinešė supratimą, koks turėtų būti dabartinis biuras. Nauji biurai sostinėje iš esmės atitinka europinius standartus.
Vilnių, anot vyriausiojo miesto architekto, sudaro trys „miestai“ – Senamiestis, sovietmečiu pastatytas miestas ir periferinė zona su individualių namų kvartalais bei gamyklomis. Kiekvienam šių „miestų“ taikomi skirtingi vystymo principai, juose sprendžiamos skirtingos problemos.
Plėstis yra kur
Lyginant Vilnių su kitais Europos miestais, jis pasiekęs kv. m skaičių, tenkantį vienam gyventojui, koks yra Rytų Europoje, netgi jį lenkia, tačiau gerokai atsilieka nuo Vakarų.
Jei, anot M. Pakalnio, miestas ir toliau išlaikys augimo tempą, jis dar turi 25–30 proc. būsto rezervą, kurį sukūrus, mieste gyventojai būtų apsirūpinę būstu kaip apsirūpinęs vidutinis Vakarų Europos miestas.
Taigi, dar galima pastatyti trečdalį to, kas pastatyta iki šiol. Svarbu, anot M. Pakalnio, kaip bus pastatyta – ar daug individualių namų ir važinėsime automobiliais, ar bus sukurtas kompaktiškas miestas su visa infrastruktūra bei viešuoju transportu. Beje, Vilniuje didžiausią dalį sudaro jauno amžiaus – 20–50 metų – gyventojai.
Kalbant apie Vilniaus plėtrą, ji planuojama ne tik miesto centre, bet ir periferiniuose centruose, tokiuose kaip Naujoji Vilnia, Nemėžis, Pilaitė, Lentvaris, Santariškės ir kiti miesto branduoliai.
Kitas svarbus principas – daugiafunkciškumas. Kuo daugiau funkcijų šalia, tuo mažiau reikia judėti automobiliu. Ten, kur žmonės gyvena, pirmuose pastatų aukštuose kuriamos parduotuvės, paslaugų vietos, darbo bei poilsio praleidimo vietos.
Norėtųsi, anot M. Pakalnio, kad centrinė miesto dalis – Senamiestis, Naujamiestis ir Konstitucijos pr. – plėstųsi, apimtų Žirmūnus, Žvėryną, Saltoniškes, Naujininkus, Žemuosius Panerius.
Toliau planuojama tęsti ir konversijos projektus. Konvertuojamų teritorijų Vilniuje – apie 500 ha, apie 120 ha – pagrindinėje miesto dalyje. Sveikintina, jog po 2009 metų krizės plėtra iš miesto periferijos grįžo į centrinę dalį.
Susisiekimui – ne tik automobiliai
Kalbant apie susisiekimą, anot vyriausiojo miesto architekto, padaryta daug – Vakarinis, Pietinis aplinkkeliai, greitojo eismo gatvės, labiausiai šiuo metu trūksta poros gatvių – Šiaurinės ir M.Lietuvio.
Šiaurinė gatvė projektuojama, ji bus realizuota pirmoji. Sovietmečiu suplanuota kaip greitkelis, dabar projektuojama kaip linijinis centras su viešuoju transportu, su aplink išsidėsčiusiomis aptarnavimo paslaugų vietomis ir galimybe statyti namus.
Kalbant apie viešąjį transportą, labiausiai trūksta privežamųjų maršrutų.
Ar Vilniui reikia metro arba tramvajaus? Skaičiuojama, jog metro efektyviai veiktų tokiu atveju, jei juo naudotųsi daugiau kaip 20 tūkst. keleivių per valandą, dabar tokių yra 2–3 tūkst. per valandą.
Taigi, metro Vilniui kone 6 kartus per brangus lyginant su kitais miestais, kuriuose didesni gyventojų skaičiai.
Architektas priminė – kurios teritorijos liks žalios, nebus užstatytos, galima pasižiūrėti naujai rengiamame bendrajame plane. Anot jo, kartais vystytojų rodomos vizualizacijos su žaliais medžiais – tik reklaminis triukas.
Bendrajame plane galima pamatyti tiek želdynus, tiek suplanuotus vaikų darželius ir mokyklas, taip pat ir periferinėje zonoje. Vilniuje kone 48 proc. žaliųjų erdvių, toks procentas ir išliks, o žaliasis rūbas bus ir toliau puoselėjamas.
Teritorijose, kur nėra didesnių žaliųjų plotų, bus kuriamos pėsčiųjų alėjos. Miesto situacija komfortiška, 200–300 metrų atstumu galima rasti želdynų.
Naujamiestyje ir Šiaurės miestelyje situacija sudėtingesnė, čia želdynai bus intensyviai kuriami. Bus atnaujinami ir sovietmečiu statyti rajonai, juose tvarkomi želdynai, susisiekimo sistema, socialinė infrastruktūra.
Aukštyninių pastatų politika taip pat nesikeis – jie ir toliau bus koncentruojami Narbuto gatvėje bei dešiniajame Neries krante, nes, išbarsčius juos, būtų naikinamas vizualinis miesto identitetas. Tiesa, numatytos kelios vietos, kur iškils pavieniai aukštybiniai pastatai.
Prekybos centrai – ne bet kur
Ateityje keisis prekybos centrų vietos. Didiems prekybos centrams tinkama teritorija prie Gariūnų, palei Minsko plentą, buvusios „Velgos“ teritorija, kitur bus statomi nebent mažesnio ploto prekybos centrai.
Naujajame bendrajame plane numatytas mažesnis užstatymo intensyvumas, kad vystytojai nebegalėtų spekuliuoti noru pastatyti daugiau kvadratinių metrų.
Vyriausiasis miesto architektas priminė šiuo metu itin gają tendenciją daug mažo ploto namų įsprausti vienam individualiam namui skirtame sklype.
Vystytojai naudojasi įstatymų sukurtomis spragomis – tokių projektų nebūtina derinti su vyriausiuoju architektu. Nuo vieno tikrinančio pareigūno priklauso statybos leidimo išdavimas, kaimynai dažnai nė nesužino apie tokius projektus.
Vyriausiasis miesto architektas įspėja – pirkėjai turėtų akylai įsivertinti, ką įsigyja, nes dažnai, siekiant realizuoti tokius projektus, parduodama namo dalis. Ateityje, teigiama, bus ribojamas maksimalus būstų skaičius klype, reglamentuojamas ir minimalus sklypo dydis.
Žmonės turėtų turėti individualaus namo komfortą mieste – atskirą įėjimą, nedidelę terasą. Tokį modelį atrado danai ir olandai, tokie projektai ateina į Vilnių.
Vilniaus miesto savivaldybė planuoja rengti atskirų miesto dalių koncepcijas. Šiuo metu parengta Naujamiesčio, Naujininkų, rengiama stoties rajonui.
