Jeigu taip darbai atliekami Senamiestyje, ko tikėtis kitose Vilniaus vietose?
Toks klausimas iškils pasidairius, kaip buvo rekonstruotas trumpas pėsčiųjų takas ir laiptai ties Vilniaus gynybine siena bastėja.
Naujas granito trinkelių šaligatvis, tačiau jo kraštas niekur nepažemintas, tad užvažiuoti be pagalbos vežimėliu – jokios vilties. Ties viršutiniais laiptais įrengtas nuolydis, nors jis aiškiai per status ir neatitinka reikalavimų.
Bet dėl to dar būtų galima nesiginčyti – juk čia Senamiestis ir drąsių pokyčių negali būti.
Tačiau nusileidus vežimėliu iškyla kliūtis – kiti laiptai, ties kuriais nuolydžio jau nebėra.
Apskritai šių laiptų būtinybė diskutuotina – toje vietoje pakaktų vien tik nedidelio nuolydžio. Tačiau rekonstrukcijos įgyvendintojams atrodė kitaip.
Kad rekonstruojant pėsčiųjų taką buvo taupoma, matyti kiekviename žingsnyje.
Lietvamzdžiai neįleisti į nuotekų tinklus, šviestuvų apdaila pasirinkta plastikinė. Ji vietomis jau nukentėjusi nuo vandalų ir matyti, kad į vidų darbininkai dėl tvirtumo buvo pripurškę montavimo putų.
Tačiau rekonstrukcijos įgyvendintojai kažkodėl netaupė pinigų ir nežinia kam nutiesė granito bortelį tarp gynybinės sienos ir šaligatvio.
Savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos poskyrio vedėjas Darius Dainoras aiškino, kad minėtos teritorijos remonto ir restauravimo darbai buvo atliekami savivaldybės ir valstybės lėšomis, skirtomis paveldosaugos darbams finansuoti. Tad atrodo, kad atliekant tokius darbus turėjo būti griežta priežiūra.
Juolab kad vien savivaldybė darbams atlikti paskyrė apie 217 tūkst. eurų. Tačiau D.Dainoras kratėsi atsakomybės – esą pinigus skyrė savivaldybė, bet darbus vykdė valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“. Tad jos atstovų ir reikėtų klausti apie nuolydžius, plastikinę apdailą ir kitas nesąmones.
D.Dainoras pridūrė, kad tvarkybos projektai nėra derinami su visuomene. Ji supažindinama tik su statybos darbų projektais. O čia – daryk, ką nori.
Tuo metu „Lietuvos paminklai“ buvo pertvarkyti ir prieš porą mėnesių pavirto biudžetine įstaiga Kultūros infrastruktūros centru. O šis visai nenori prisiminti pėsčiųjų tako rekonstrukcijos ir užsimena, kad anksčiau „Lietuvos paminklai“ yra konservavę ir restauravę tik bastėjos liekanas.
