Šantažu apkaltinti verslininkai: tuoj sužinosime, ar Vilniuje statybos leidimą gali gauti be kyšių

Statybų leidimas galėjo būti neišduotas tik todėl, kad projektas neįtiko vienam Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojui. Tokios prielaidos neatmeta projekto sostinėje plėtotojas „Statybų oazė“, pastaruoju metu sulaukęs itin daug sostinės savivaldybės ir paties mero Remigijaus Šimašiaus dėmesio.

lrytas.lt montažas
lrytas.lt montažas
Sostinės meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle pasidalijo istorija, kaip vystytojai, panorę viename sklype sutalpinti aštuonis namus, tačiau negavę tam leidimo, ėmėsi grasinimų ir šantažo.
Sostinės meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle pasidalijo istorija, kaip vystytojai, panorę viename sklype sutalpinti aštuonis namus, tačiau negavę tam leidimo, ėmėsi grasinimų ir šantažo.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 15, 2020, 3:29 PM, atnaujinta Jul 15, 2020, 4:11 PM

Miesto valdžia jau kurį laiką aktyviai viešina vystytojų bandymus sukčiauti, parduodant nesančius būstus, statant daugiau nei leidžiama ir kitus įžūlius atvejus.

O šią savaitę feisbuke R.Šimašius kirto iš peties: savivaldybės specialistams užkliuvusio projekto sostinės Kruopiškų gatvėje plėtotojus, panorusius viename sklype sutalpinti aštuonis namus, tačiau negavusius tam leidimo, apkaltino grasinimais ir šantažu jo kolegoms. 

Pirmtakų klaidų nekartos

„Daugybę metų savivaldybė leisdavo beveik bet kur ir bet ką, o galiojanti Bendrojo plano nuostata, kad reikia atsižvelgti į kontekstą buvo svarbi tik miesto centre.

Kol nepatvirtintas naujasis Bendrasis planas, kuris visame mieste įteisina esamam kontekstui būdingus rodiklius, statytojai vis dar bando prakišti dramblį pro adatos skylutę.

Kai savivaldybė principingai neišduoda tokiems projektams statybos leidimo, kartais bandoma griebtis net grasinimų ir bauginimų paprastiems darbuotojams, – socialiniame tinkle rašė R.Šimašius. – Pastebėjome bandymą buldozeriu įvažiuoti į vienbučių namų kvartalą, ir, savaime suprantama, atmetėme. Dukart.

Analogišką projektą Tarandėje su 6 namais viename sklype tas pats statytojas pateikė ir trečią kartą. Vystytojams buvo detaliai atsakyta, kodėl negalime išduoti statybų leidimo, ir tai paviešinome. Taip pat pastebėjome, kad butai šiame projekte jau pardavinėjami – tikimės, kad viešumas padės apsaugoti vilniečius nuo popierinių butų įsigijimo.“

Anot R.Šimašiaus, savivaldybės Vyriausiojo architekto komanda susidūrė su iki šiol nematytu spaudimu ir netgi šantažu. „Vystytojas reikalauja paneigti viešą pranešimą, tarsi nebuvo jų pačių kreipimosi dėl statybos leidimo, tarsi nebuvo jų skelbimų NT portaluose, siūlančių įsigyti butus pastatuose, kurių niekada nebus.

Dar daugiau, jie jau kreipėsi į policiją neva dėl privačių duomenų paviešinimo. O tie duomenys juk ne apie statytoją, o apie projektą. Esu tikras, kad sklypo planas, projektas ir architekto pavardė tikrai nėra privatūs duomenys, bet palikime tai teisėsaugai. O šį vystytojų bandymą vertinu paprastai – įžūlumas ir godumas“, – socialiniame tinkle komentavo miesto meras.

Teigia, jog laikosi visų reikalavimų

Susisiekus su projekto Kruopiškių g. 5 vystytoju, bendrovės „Statybų oazė“ vadovu Jevgenijumi Šoryginu, jis paaiškino, kad įmonė jau yra įgyvendinusi panašių projektų, o ir šis suplanuotas laikantis visų galiojančių dokumentų.

„Mes esame pardavę panašaus suplanavimo namų, kuriuose šeimai vidutiniškai atitenka 100 kv. m ploto būstas, 2–3 automobilių stovėjimo vietos ir vidinis kiemas jaukiam laiko praleidimui“, – komentavo bendrovės vadovas.

Pasak J.Šorygino,  bendrovė vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymu, kurio viename straipsnių teigiama, jog „statinių statyba galima vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypuose statant naujus, rekonstruojant, remontuojant pastatus, kai nepažeidžiamas teisės aktų nustatytas leistinas pastatų aukštis, maksimalus sklypo užstatymo tankis ir maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas.“

Kitame dokumente – statybų techninio reglamento  „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ viename punktų teigiama, kad projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m , o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam namui skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 kv. m.

„Tad teisės aktai nereglamentuoja galimo gyvenamųjų pastatų skaičiaus vienbučių ir dvibučių gyvenamosios paskirties žemės sklype, išskyrus tuos atvejus, kai yra parengti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai ir juose numatyta kitaip.

1999 metais patvirtintas Bajorų gyvenamojo kvartalo detalusis planas, galiojantis iki šių dienų, ir jame nėra numatyta papildomų reikalavimų užstatymui, išskyrus užstatymo tankį ir tai, kad leidžiami statyti 2 aukštų su mansarda pastatai, todėl blokuotas vienbučių užstatymas nėra draudžiamas, kaip ir pastatų skaičius.

Detaliuoju planu sklypui nustatytas žemės naudojimo būdas „Mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijos“ pagal jo rengimo metu galiojusias teisės normas ir dabartinį reguliavimą leidžia sklype statyti sublokuotus gyvenamuosius namus.

Aptariamas sklypas yra 2000 kv. m ploto, todėl jame gali būti projektujama 10 vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų.

Mes projektuojame 8, atsižvelgdami į užstatymo tankumą, intensyvumą ir sklypo suplanavimo racionalumą. Tai neprieštarauja jokiems teisės aktams“, – aiškino įmonės vadovas.

Anot J.Šorygino, kalbama, šis projektas asmeniškai nepatiko konkrečiam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojui, kuris net nedalyvauja statybos leidimų išdavimo procedūroje. Toks nepasitenkinimas gali būti susijęs su kalbomis, kad šis darbuotojas pats gyvena šioje vietovėje ar netoli jos.

„Statybos leidimas nebuvo išduotas nurodant vis kitas priežastis, tačiau dabar matau, kad oficiali pozicija yra ta, kad projekto sprendiniai neatitinka urbanistinių principų. O tai yra neapibrėžtas reikalas, kuris priklauso tik nuo savivaldybės administracijos darbuotojo subjektyvios nuomonės, kas yra gražu, o kas ne“, – kalbėjo pašnekovas.

Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis komentavo, jog šį ir analogiškus projektus vertina kaip blokuotų namų kompleksą, kurio bendras plotas gerokai viršija 600 kv. m ir jam būtinos tiek projektavimo užduoties derinimo, tiek projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros.

Be to, savivaldybės specialistai, įvertinę aplinkinio užstatymo principus, konstatavo, kad šiame kvartale ir aplinkui Bajoruose vyrauja tik vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai.

Todėl  gerokai tankesnis užstatymas pažeidžia Architektūros įstatyme nustatytus architektūros kokybės kriterijus, reikalaujančius darnos su aplinka bei kontekstualumo.

Dėl šių dviejų priežasčių savivaldybė atsisakė išduoti statybos leidimą minėtam projektui.

„Be to, mes labai tikėtumės Aplinkos ministerijos dėmesio šiai problemai, kylančiai dėl statybos techninio reglamento spragų – mes vis dar stokojame teisinių svertų suvaldyti daugiabučių statybas vienbučių gyvenamųjų namų rajonuose“, – sakė M.Pakalnis.

Beje, J.Šorygino teigimu, įmonė neplanavo statyti panašių objektų Tarandėje (kaip teigė R.Šimašius), tai tikrovės neatitinkanti informacija. Pašnekovas paneigė ir tai jog butai, negavus statybų leidimo, buvo ar yra parduodami.

Jo teigimu, buvo siūloma pasirašyti preliminarią sutartį dėl ateityje sudaromo pirkimo-pardavimo sandorio. O tai skirtingi dalykai.

Prašo paneigti informaciją

Priekaištus dėl šantažo ir spaudimo savivaldybės darbuotojui bendrovė taip pat vadino nepagrįstais, esą įmonė į teisėsaugos institucijas dėl duomenų paviešinimo nesikreipė.

„Statybų oazė“ į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją teigia kreipusis reikalaudama nustoti viešinti 2020–05–28 pranešimą Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje ir paskelbti paneigimą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, pasirodžiusios naujienų portaluose.

Paklaustas, ar ketina darsyk kreiptis dėl statybų leidimo ar galbūt koreguoti projektą, bendrovės vadovas paaiškino, jog išliks principingas – Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalėjo suteikti administracinę paslaugą.

„Dabartinė situacija ir tai, kaip ji bus išspręsta, parodys, ar Vilniuje galima teisėtai be kyšių gauti statybos leidimą, ar mes esame  pėstininkų figūros kažkieno žaidime", – portalui lrytas.lt teigė verslininkas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.