„Matyt, supratimo, kad tai gali atnešti didelę pridėtinę vertę, dar nėra. Aš svarstyčiau apie kitokį modelį, kurį galėtume išbandyti, galvodami apie tai, kad tokiu būdu išvengtume miesto segregacijos, kad galėtume skatinti, jog ir vidutines pajamas gaunantys ar jaunesni žmonės gyventų geresnėse miesto vietose – tam svarbus viešų subjektų ir savivaldos indėlis“, – komentavo vyriausiasis architektas.
Jam žinoma savadarbio būsto koncepcija, kurią taiko skandinavai ir vokiečiai. Šiose šalyse savivalda įprastai skiria žemės sklypą, susiburia žmonių, kurie nori ir gali įgyvendinti projektą, turi lėšų ir patirties, grupė. To padaryti Vilniuje bent kol kas, anot M.Pakalnio, neįmanoma, nes savivaldybė dovanoti sklypų negali, tik parduoti aukcione tiems, kas pasiūlo didžiausią kainą.
„Visos mūsų galimybės imtis tokių mišrias bendruomenes kurinčių projektų čia ir baigiasi“, – apgailestavo vyriausiasis miesto architektas.
Kita priežastis – neužbaigta restitucija. Kol ji vis dar tęsiasi, savivaldybė aukcione negali parduoti nė vieno sklypo.
„Man atrodo, Lietuvoje įmanomi tokie projektai, kuriuos savivaldybė įgyvendintų su tam tikrais žmonėmis, pavyzdžiui, jaunimu, kad šis neišvažiuotų į užsienį, specifinės profesijos žmonėmis, pavyzdžiui, medikais, kompiuterių entuziastais ar kitomis grupėmis.
Tokių projektų nauda būtų daug didesnė, galbūt, sugalvotume modelius, kaip padaryti, kad bendruomenė rengtų projektą. Ir dabar gali susiburti bendruomenė, nusipirkti sklypą ir pasistatyti namą. Kadangi to nevyksta, panašu, mums tai dar pakankamai tolimas dalykas“, – mano M.Pakalnis.
