Dykvietę už autobusų stoties tvoros paversti žaliuojančia oaze.
Tai yra numačiusi savivaldybė, kuri dar pavasarį paskelbė devynis konkurso „Kuriu Vilnių“ laimėtojus.
Tarp jų – ir projektas „Bendruomenės sodas“.
Garsaus sodininko, gėlininko, bitininko, advokato, visuomenės veikėjo, mokslinės sodininkystės pradininko Lietuvoje J.Strumilos (1774–1847) sodą Vilniuje primena Gėlių ir Sodų gatvių, esančių prie autobusų ir geležinkelio stočių, pavadinimai.
J.Strumilos sodas buvo išties garsus, jį poemoje „Deivė“ yra paminėjęs Česlovas Milošas, apie jį rašė istorikas Vladas Drėma.
Kurs ne per vienus metus
Savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė aiškino, kad visi konkursą „Kuriu Vilnių“ laimėję projektai šiuo metu yra rengiami ir derinami.
„Tikimės, kad dalis projektų bus įgyvendinta šiemet, kita dalis – kitąmet. Norint palaikyti menininkus pandemijos metu liepos mėnesį buvo skirtas papildomas finansavimas, taip bus įgyvendinti dar du projektai“, – dėstė savivaldybės atstovė.
Tarp šių projektų – ir „Bendruomenės sodas“. Juo bus mėginama atgaivinti J.Strumilos sodo teritoriją.
Anot N.Kolkaitės, šis projektas bus įgyvendintas ne per vienus metus, nes yra didelės apimties. Beje, J.Strumilos sodas patenka į pokyčių laukiančio stoties rajono teritoriją.
Teritoriją, kurioje anksčiau buvo J.Strumilos sodas, siekiama prikelti bendruomenei. Čia turėtų būti sodas, kūrybingi žaidimo objektai ir rotonda.
Sutvarkyta teritorija bus pritaikyta vaikams, jaunimui, šeimų ir vyresnio amžiaus žmonių laisvalaikiui, augalams ir miesto istorijai pažinti.
Į dykvietę veda žvyrkelis
Kol kas vieta, kurioje kadaise žaliavo J.Strumilos sodas, atrodo apgailėtinai.
Už tvoros – apšiurusi autobusų stotis.
Link dykvietės, kurioje stūkso sodo rotondos liekanos, veda žvyrkelis pro apsilaupiusį buvusį policijos komisariatą.
Dabar stūkso tik vienintelio sodo pastato liekanos. Ne kartą degusios, užverstos šiukšlėmis, be stogo, langų ir durų.
Apskritai sunku patikėti, kad atsidūrei Vilniaus centre.
Taip, kadaise ši teritorija už Rūdninkų vartų buvo miesto pakraštys. Beje, kai kurie augalai Vilniaus herbariumui – kelis amžius saugomai kolekcijai – atkeliavo iš J.Strumilos sodo. Tai – ir dėmėtosios gloksinijos pavyzdys, paimtas 1826 metais.
Išleido ne vieną knygą
J.Strumila botanikos sodą Vilniuje įkūrė 1811 metais. Studijavęs teisę Vilniaus universitete, tapęs advokatu J.Strumila iš pradžių dirbo Ukmergėje, po to – Vyriausybės teismo rūmuose.
1820 metais J.Strumila lenkų kalba išleido 3 tomų veikalą „Šiaurės sodai“, netrukus buvo suimtas už patriotinę veiklą, tardomas. 1831 metais po sukilimo jis buvo ištremtas į Petropavlovską, kur trejus metus kalėjo už anticarinę veiklą.
Grįžęs į Lietuvą iš tremties tęsė mokslinę tiriamąją veiklą, išleido gėlių žodyną, dar porą knygų. Jis palaidotas Bernardinų kapinėse.
J.Strumilos sodą Č.Milošas paminėjo poemoje „Deivė“: „Kiek daug kriaušių ir obelų veislių mūsų soduose!/Puoselėjamų, kaip Strumilos šiaurės sodai patarė/Ir serbentai, ir agrastai, ir sedulos, ir raugerškiai,/Dideliems konservams/Kada namų šeimininkių veidai nurausta nuo stovėjimo prie viryklės.“
V.Drėma nurodė, kad medumi kvepėjo ne tik J.Strumilos sodas, bet ir visas rajonas.
O rašytojas ir Vilniaus istorinės praeities tyrinėtojas Anthony Lazarowiczius pažymėjo, kad prie įėjimo į sodą buvo lentelė su instrukcija: „Sodas yra atviras iki 8 valandos vakaro, šunys neįleidžiami, taip pat draudžiama skinti gėles.“