Pirmiausia – tai vėjyje besiplaikstančios įspėjamosios juostos, daugybė perspėjimų nesiartinti prie tos vietos, kur virto balkonai.
Nuostabą kelia ir įėjimas į daugiabutį, šalia kurio pakabintas dezinfekcinio skysčio butelis. Nedaug kur pamatysi ir tiek vaizdo kamerų pastato išorėje.
Regis, daugiabučiu rūpinamasi. Tačiau čia pat prie įėjimo ant stogelio auga medelis, tarp siūlių želia žolė.
Išlaidų našta – visiems
Tiesa, nelaimės išvakarėse namo bendrijos pirmininkas Vytautas Kleiza iškabino skelbimus ant durų ir lentoje, įspėjančius apie galimą pavojų. Nelaimės ilgai laukti nereikėjo – ji įvyko.
Daugiabutyje gyvenantį Česlovą piktina, kad po balkonų griūties kaip grybai po lietaus pradėjo dygti įvairaus plauko ekspertai ir ėmė vardyti nelaimės priežastis.
„O kur jie visi buvo iki tol? Kodėl nė vienas neprognozavo, kuo gali baigtis, kai konstrukcija penkioliktajame aukšte akivaizdžiai išlindusi iš savo vietos?“ – širdo Česlovas.
Jo žodžiais, visokio plauko ekspertai gąsdina įvairiausiais pandemijos scenarijais, tačiau nepasako, kokiomis nelaimėmis gali virsti gyvenimas senuose daugiabučiuose.
„Juk aišku, kad tokių nelaimių bus vis daugiau, nes namai sensta, o gyventojai nenori užsikrauti remonto išlaidų“, – prognozavo vilnietis.
Labiausiai gyventojus piktina, kai kalba pakrypsta apie balkonų remontą.
Tai, Česlovo nuomone, suprantama: balkonu naudojasi vieno buto gyventojai, o jo remonto išlaidos išdalijamos visiems kaimynams.
Pastebėjo ne vieną klaidą
Architektų gatvės 65-ojo namo balkonas iš 15-ojo aukšto nugarmėjo žemyn greičiausiai dėl to, kad 2 tonas sveriantį gelžbetoninį atitvarą, užkabintą ant dviejų mazgų, pažeidė korozija, kuri atsirado be projekto įsistiklinus balkoną.
Įstiklinimas šiems balkonams nebuvo numatytas.
Skaičiuojama, kad sutvarkyti balkoną gali kainuoti keliasdešimt tūkstančių eurų.
Domininkas Gumuliauskis gyvena gretimame penkiaaukštyje. Jis taip pat pastebėjo, kad kaimynai nevėdina patalpų, o jis tai daro mažiausiai po dvi valandas kiekvieną dieną.
Be to, dauguma balkonų yra įstiklinti, juose kaupiasi drėgmė. Todėl ir savajame D.Gumuliauskis nuolat laiko pravertą langą.
Vyro žodžiais, net ir renovuotų, gerai apšiltintų namų gyventojai klysta manydami, kad patalpų nereikia vėdinti. Dėl to butuose atsiranda pelėsis, o žmonės kaltina statybininkus.
Per kaitrą D.Gumuliauskis taip pat stebėjosi kaimynų elgesiu. Kai tvyrojo 30 laipsnių karštis, dauguma jų atlapojo langus ir tokia pat temperatūra buvo butuose. O jis langus praverdavo tiktai vakarais, kai karštis gerokai sumažėdavo.
Žvelgdamas į Architektų gatvės 65-ąjį namą jis svarstė: „Tai yra paprasčiausias apsileidimas. Matyti, kad atitvaras gali kristi, ir nieko nedaryti – protu nesuvokiama.“
Statybininko profesiją turintis D.Gumuliauskis nepritarė Česlovui, kad tokių sovietinių namų laukia liūdna ateitis: „Jie tokie tvirti, kad dar ne vieną pergyvens, tik juos reikia prižiūrėti.“
Informavo ir savivaldybę
Tuo metu kitas Architektų gatvės 65-ojo namo gyventojas gyrė bendrijos pirmininko V.Kleizos darbą. Pastebėjęs išlindusį atitvarą jis nedelsdamas aptvėrė teritoriją.
Kad namui gresia nelaimė, bendrija buvo pranešusi ir savivaldybei. Jau kurį laiką nerimavo ir penkioliktojo aukšto gyventojas, pastebėjęs, kad dėl išlindusio atitvaro deformavosi visas balkono įstiklinimas.
Pasak pašnekovo, prie nelaimės prisidėjo ir tai, kad tą dieną vieno buto gyventojai keitė langus ir buvo jaučiama šiokia tokia vibracija.
„Pasirodo, reikėjo jau visai nedaug“, – atsiduso vilnietis.
Vis dėlto jis nekaltino bendrijos pirmininko ir sakė, kad V.Kleiza daro labai daug. Štai vaizdo kameros padeda surasti tuos vairuotojus, kurių automobiliai nubrauko šonus kitiems.
Kai buvo sulaužytos įėjimo durys, bendrija perdavė policijai vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuotas vandalas.
Puikiai suremontuotoje laiptinėje vyksta dailės parodos, eksponuojami ir originalūs kūriniai. Ir jų niekas nedrįsta nukabinti, pavogti.
Išvengė sunkių sužalojimų
Genovaitė Vikonienė – namo senbuvė.
Ji nebijanti, kad tokia nelaimė gali įvykti ir toje pusėje, kur yra jos balkonas.
„Prisipažinsiu, negirdėjau, kada įvyko nelaimė, nors buvau namuose.
Dieną daug triukšmo, tai nelabai suprasi, ar šiukšliavežis trinktelėjo, ar praeiviai triukšmauja“, – kalbėjo G.Vikonienė.
Ji guodėsi, kad nelaimė nepareikalavo aukų.
Jeigu kas nors tuo metu būtų buvęs apatiniuose balkonuose, kuriuos krisdamas suniokojo atitvaras, sunkių sužalojimų ar žūties nebūtų išvengęs.
G.Vikonienė prisiminė, kad nelaimę patyręs daugiaaukštis Lazdynuose pastatytas vienas paskutinių. Aplink jau buvo daugiabučiai. Vilnietės šeima pasirinko butą, kurio langai į pušyną.
Deramai prižiūrimas namas stovės ilgai
Česlovas Ignatavičius
Nepriklausomas statinių ir jų projektų ekspertas, technikos mokslų daktaras
„Gelžbetoninės konstrukcijos stambiaplokščiuose, monolitiniuose ar plytiniuose namuose gali būti eksploatuojamos net 125 metus, tačiau itin svarbios dvi sąlygos – jų pagaminimo kokybė ir tinkama priežiūra.
Jei balkonai atviri, juose kaupiasi drėgmė, ji skverbiasi į armatūrą, pastarąją veikia korozija, balkono nebelieka kam prilaikyti. Panaši situacija ne tik Lazdynuose, bet ir Žirmūnuose, prastos būklės balkonų esu aptikęs Užupyje. Manau, kad pagrindinė tokios situacijos priežastis – namus administruojančių įmonių atsakomybės trūkumas.
Konstrukcijos turėtų būti apžiūrimos ir jų būklė įvertinama rudenį ir pavasarį, o tokių incidentų kaip Lazdynuose neturėtų būti.
Kritikams, teigiantiems, jog sovietmečiu statytus daugiabučius metas griauti, užuot juos renovavus, ir kad jų eksploatacijos laikas baigėsi, turiu atsakymą – sovietmetį dėl visų blogybių kaltinti labai populiaru, tačiau statybose blogybių buvo ir tuomet, ir dabar, o mūsų stambiaplokščiai ir monolitiniai namai tuo metu buvo geros kokybės.
Ne veltui Lazdynai buvo apdovanoti už progresyvius sprendimus.
Namą administruojančios įmonės privalo apžiūrėti bendrojo naudojimo patalpas ir garantuoti, kad panašūs incidentai neįvyktų. Jei neišmano, turi kreiptis į specialistus. Šito balkono būklė ne staiga tapo prasta, jau anksčiau jis kėlė pavojų. Dar prieš metus buvo galima pastebėti pažeidimų.
Matyt, ne specialistai apžiūrinėjo tuos namus. Jeigu automobilis netvarkingas, jo neleidžiama eksploatuoti. Gyvenamasis namas, kuriame gyvena ne vienas ar du, o šimtai žmonių, eksploatuojamas netvarkingas, ir nieko. Taip būti negali.
Skaičiuojama, kad Vilniuje avarinės būklės balkonų yra maždaug 2 tūkstančiai.“
