Mūriniai pamatai buvo atidengti kasant gruntą ties Olimpiečių g. 1. Tyrimus atlikusio archeologo Ramūno Šmigelsko vertinimu, tai yra 1831 m. pradėtos statyti carinės tvirtovės vieno iš pastatų pamatai.
„Tvirtovė apėmė pilies kalną, Žemutinės pilies teritoriją ir kitas kairės Neries pusės vietas. Dešiniajame Neries krante apėmė teritoriją priešais senojo Arsenalo pastatus ir Vilnios žiotis iki senųjų žydų kapinių.
Istoriniuose planuose Neries krantinėje matomi bent trys pastatai, vieno jų fragmentai atidengti archeologinių žvalgymų metu. Karinė tvirtovė veikė iki 1878 m. Aptiktas pastatas vaizduojamas beveik visuose miesto planuose nuo 1831 m. iki XX a. vidurio.
Yra išlikę net ir šio pastato fotografijų. Sprendžiant pagal jas, pastatas nugriautas po karo“, – pasakojo R.Šmigelskas.
Atidengto pastato pamatai mūryti iš lauko akmenų ir rausvų ar gelsvų 21,5x11x4,5 cm dydžio plytų. Atliekant archeologinius tyrimus atidengtas ne viso pastato pamatas.
Užfiksuotas 15,9 m ilgio pamato fragmentas, kuris ir toliau tęsiasi rytų kryptimi.
Artimiausiu metu planuojama ištirti visą šią teritoriją georadaru, atlikti statinio architektūrinius tyrimus.
Neries krantinės rekonstrukcijos projekto vadovė architektė Lolita Vileikienė neabejoja, kad Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo taryba archeologų radinį įvertins kaip vertingąją savybę, taigi nurodys jį konservuoti.
Tokia įvykių eiga jai atrodo patraukli – konservuoti ir sutvirtinti carinio pastato pamatai puikiai įsiterptų kaip atraminė sienelė toje vietoje suprojektuotoje terasoje.
Šiuo metu vyksta Neries krantinės rekonstravimo, dviračių ir pėsčiųjų takų statybos projekto I etapo darbai atkarpoje nuo Žaliojo tilto iki Tuskulėnų dvaro sodybos ir Sovietų Sąjungos okupacinio režimo aukų memorialo komplekso ribos ties Olimpiečių, Žvejų ir Žirmūnų gatvėmis. („Sostinė“)