Kauno senamiestyje, kur laisvos žemės nedaug ir ji brangi, iškilus naujiems pastatams kyla įvairių ginčų. Ietys kryžiuojamos ir dėl naujo namo balkonų, ir dėl automobilių stovėjimo vietų.
Vienais atvejais gyventojai patys bando ginti viešąjį interesą, nes savivaldybė jų pusės nepalaiko. Kitais – jau savivaldybė garsiai šaukia, jog gina viešąjį interesą, ir reikalauja, kad statytojai išardytų naujo pastato dalis.
Nuostolių dėl investicijų į senamiesčio teritoriją patyrę verslininkai įsitikinę, kad miesto valdžia nėra vienodai teisinga visiems.
Suformuoti sklypo nespėjo
Senamiestyje tarp M.Daukšos gatvės 29-ojo ir Kumelių gatvės 9-ojo pastatų 2018 metais atsirado naujai grįsta automobilių stovėjimo aikštelė. Prie įvažiavimo į ją įrengtas užtvaras. Bet ji nenaudojama, nes dvi pusės nepasidalija šia teritorija.
M.Daukšos gatvės 29-uoju numeriu pažymėtame daugiabutyje yra 30 butų. Tiek vietų prie namo reikėtų automobiliams, todėl norėta suformuoti sklypą ir įrengti automobilių stovėjimo vietas.
Daugiabučio gyventojas Martynas Počebutas pasakojo, kad turint 30 kaimynų procesas užtruko ilgai. Kol pavyko gauti visus reikiamus leidimus pradėti formuoti sklypą, 2018 metais greta, Kumelių gatvėje, buvo pastatytas naujas 12 butų gyvenamasis namas su patalpomis biurui. Pastatas pažymėtas 6-uoju numeriu. Namą statė bendrovė „Meltera“, kuriai vadovauja Evaldas Stiklioraitis.
„Už naujojo namo atsirado ir trinkelėmis išklota automobilių stovėjimo aikštelė su atitvaru. Sužinojome, kad ji Registrų centre įregistruota namo statytojo įmonės vardu. Ta teritorija pagal kultūros paveldo specialistų patvirtintus posesijų planus turėtų priklausyti mūsų namui. Bet bendrovė „Meltera“ valstybinėje žemėje įrengė aikštelę savo namui ir ją kažkokiu būdu įregistravo įmonės vardu“, – aiškino vyras.
Aikštelę įrengė naujakuriams
M.Daukšos gatvės 29-ojo namo gyventojai pradėjo aiškintis, kaip nauja aikštelė galėjo atsirasti sklypo dalyje, kuri, jų manymu, įeina į jų formuojamo sklypo zoną ir kuriai namo gyventojai gavo reikiamų institucijų sutikimus.
Kauno savivaldybės atstovai, pasak M.Počebuto, atsakė, kad viskas padaryta legaliai. Tada gyventojai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT).
„Iš tarnybos gavome atsakymą, kad naujojo namo statytojui ji leidimo įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę valstybinėje žemėje nedavė.
Bendrovei „Meltera“ leista toje vietoje įrengti tik susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus. Tapo neaišku, kodėl Kauno savivaldybė išdavė leidimą aikštelę įrengti, o tuo labiau ją įregistruoti įmonės vardu. Juk jei net NŽT būtų leidusi įrengti aikštelę valstybinėje žemėje, tai nereiškia, kad automatiškai ji gali priklausyti tam asmeniui ar įmonei.
Tai būtų valstybinės žemės grobstymas ir labai blogas precedentas kitiems statytojams“, – piktinosi M.Počebutas.
Pažeidė viešąjį interesą?
M.Počebutas sakė, kad dėl aikštelės bandė kalbėtis su Kumelių gatvės 6-ojo namo statytoju E.Stiklioraičiu, bet jis į diskusijas nesileido, aiškino, kad viskas padaryta legaliai.
M.Daukšos 29-ojo namo gyventojai kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir prokuratūrą.
Šios institucijos gyventojų pareiškimą atmetė, nes neva nėra rasta nusikalstamos veikos, stigo įrodymų, kad įtarimai pagrįsti, ir ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
Tada M.Daukšos gatvės 29-ojo namo gyventojai kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Teismas rugsėjo 1-ąją nusprendė, kad Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras nekonstatavo nusikalstamų Kauno savivaldybės ar kitų valstybės tarnautojų veiksmų išduodant aikštelės statybos leidimą ar priimant jos statybos užbaigimą.
„Tačiau minėtu nutarimu konstatuota, kad aikštelė, esanti laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ir nagrinėjama situacija yra susijusi su viešuoju interesu, kurį valstybė yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Todėl nutarimas susipažinti pateiktas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuris gali inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą“, – sakė M.Počebutas.
M.Daukšos gatvės 29-ojo namo gyventojai tikisi, kad procesas bus tęsiamas.
Bendrovės „Meltera“ vadovas E.Stiklioraitis rėžė, kad M.Daukšos gatvės 29-ojo namo gyventojai buvo pratę važiuoti iš Kumelių gatvės, savo kiemu visai nesirūpino.
Su kitais kaimynais tariasi
„Kai Kumelių gatvėje vietoj seno medinio namo iškilo naujas, sutvarkėme ir aplinką. Turiu visus dokumentus, leidžiančius kiemą iškloti trinkelėmis. Kai tai buvo padaryta, M.Daukšos gatvės 29-ojo namo gyventojai pradėjo reikalauti leidimo naudotis jo dalimi arba nerealios pinigų sumos kaip kompensacijos“, – aiškino verslininkas.
E.Stiklioraičio teigimu, jei kaimynai susitvarkytų savo kiemą, išklotų jį nauja danga, puikiai galėtų juo naudotis, nes automobiliais į jį galima patekti iš M.Daukšos gatvės.
„Kumelių gatvės 6-ojo namo gyventojai taip pat iki šiol negali įvažiuoti į savo kiemą, nes gretimų – Kumelių gatvės 8-ojo, 10-ojo ir 12-ojo – namų gyventojai yra suformavę savo sklypą, įrengę užtvarą, kuris užstoja įvažiavimą į 6-ojo namo kiemą. Gyventojai tuo taip pat nepatenkinti, bet ieškome išeičių, tariamės, kaip problemą spręsti, o ne rėkiame“, – sakė E.Stiklioraitis.
Pasikeitė tik vietos danga
Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius aiškino, kad leidimas buvo išduotas rekonstruoti Kumelių gatvės 6-ąjį statinį iš negyvenamųjų patalpų į daugiabutį su automobilių stovėjimo vietų įrengimu valstybinėje žemėje. Tam gautas NŽT sutikimas šiems darbams atlikti.
„Automobiliai buvo statomi ir anksčiau toje vietoje, kur galėtų būti statomi dabar, tik pasikeitė jos danga“, – sakė N.Valatkevičius.
Valstybinės įmonės Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus pranešė, kad aikštelė Kumelių g. 6 registruota Nekilnojamojo turto kadastro duomenų 2019 metų deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu.
Jei skųsis, situaciją tirs
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovė Diana Dambrauskienė paaiškino, kad projekte numatyta, jog valstybinėje žemėje dalis aikštelės turi būti išklota nauja danga, kita dalis įrengta naujai.
Pasak jos, sklypo sutvarkymo planas suderintas su NŽT Kauno miesto skyriumi ir savivaldybės administracija bei Kultūros paveldo departamento Kauno skyriumi. Sklypo sutvarkymo plano sprendiniuose aiškiai nurodytos dangos ir automobilių parkavimo vietos.
„VTPSI išduotame statybos užbaigimo akte nėra patvirtintas aikštelės įrengimas už sklypo Kumelių g. 6 ribų. Statinio užbaigimo komisija patvirtino tik pastato statybos užbaigimą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, aikštelė 2018 metais įregistruota deklaracijos apie statybos užbaigimą, paskirties pakeitimą pagrindu. Šios deklaracijos Statybos inspekcija nėra tvirtinusi. Inspekcija neturi duomenų, kokiu pagrindu ir kokie dokumentai buvo pateikti šiai aikštelei registruoti, nes nesudėtingų statinių statyba užbaigiama statytojui surašius deklaraciją ir tiesiogiai pateikus valstybės įmonei Registrų centrui“, – sakė A.Dambrauskienė.
Statybos inspekcija nėra nagrinėjusi deklaracijos įregistravimo teisėtumo klausimo. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymu, visi registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Tuo metu NŽT Viešųjų ryšių skyriaus patarėjas Audrius Gelžinis sakė, kad jei gyventojai pateiks skundą ar prašymą atlikti žemės naudojimo valstybės kontrolės patikrinimą, tai bus padaryta.
Reikalauja griauti balkonus
Kita ne ką mažiau keista istorija susijusi su Šv.Gertrūdos gatvės 51A pastatu. Tai nauji Kauno senamiesčio apartamentai, kur gali kurtis ir gyventojai, ir verslas. Pastato statytoja – bendrovė „Citus“.
Savivaldybė iš statytojų reikalauja, kad jie išardytų balkonus, kurie išsikiša į valstybinę žemę.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas aiškino, kad buvo duotas sutikimas pastatą statyti iki sklypo ribos.
„Tai reiškia, kad visos statinio konstrukcijos privalo tilpti iki tos ribos, turi atitikti duotą sutikimą. Siekiame apginti viešąjį interesą, kad skvero teritorija visa, be jokių užstatymų, galėtų būti laisvai prieinama ir naudojama kauniečių ir miesto svečių“, – teigė V.Šiliauskas.
Administracijos direktorius tikino, kad dar pačioje projekto pradžioje miestas geranoriškai atsižvelgė į nekilnojamojo turto plėtotojų pageidavimus. Tąkart Kauno taryba pritarė kompromisiniam sprendimui išduoti leidimą statyti pastatą ant sklypo ribos. Tai leido gerokai padidinti ir bendrą pastato tūrį.
„Tačiau matome, kad verslo atstovams to buvo per maža – sumanyta įrengti daugiau kaip pusantro metro virš praeivių galvų išsikišusius balkonus. Tokio įžūlumo miestas negali toleruoti, todėl šie neatitikimai turės būti pašalinti ir jau dabar matome, kad balkonai buvo pradėti griauti. Tikimės, kad darbai ilgai neužtruks ir tokios neplanuotos vizualinės taršos reprezentacinėje miesto vietoje greitai nebeliks“, – sakė V.Šiliauskas.
Pasak jo, šiuo metu papildomą tyrimą atlieka VTPSI.
„Nuo šio tyrimo rezultatų priklausys tolesni savivaldybės veiksmai. Tuo pat metu stebime situaciją, ar statytojai tęs pradėtus balkonų demontavimo veiksmus, nes kol kas iš kelių dešimčių tėra nupjautas vos vienas“, – sakė V.Šiliauskas.
Kaune – unikali situacija
Bendrovės „Citus“ komunikacijos vadovas Rytas Stalnionis aiškino, kad Kauno senamiesčio apartamentų projektą pati savivaldybė patvirtino maždaug prieš 2,5 metų.
„Įgyvendintas jis taip pat laikantis patvirtinto projekto ir reglamentuotų procedūrų. Kiekvieną mūsų statybų leidimą kruopščiai tikrino ir taisė ne tik savivaldybė, bet ir kitos institucijos. Projektiniai sprendiniai buvo koreguoti tol, kol atitiko visus reglamentus ir normas, o ne pageidavimus ar prašymus. Pagal suderintus projektinius sprendimus savivaldybė išdavė statybų leidimą“, – aiškino R.Stalnionis.
Balkonai, pasak „Citus“ atstovo, projekte buvo nuo pat pradžių ir informacija buvo viešinama kelis kartus, nors dabar bandoma teigti priešingai.
„Savivaldybei jie užkliuvo tik pabaigus statyti pastatą, pardavus butus ir miesto administracijai apsilankius prie pastato. Statybų inspekcija projektą tikrino ir pažeidimų nerado“, – sakė R.Stalnionis.
„Citus“ atstovas aiškino, kad senamiesčiuose ir centrinėse miesto dalyse istoriškai įprasta, kad vyrauja perimetrinis užstatymas, o balkonai išsikiša už sklypo ribos.
„Tokį užstatymą leidžia ir įstatymai, tačiau Kaunas yra unikalus miestas, kurio savivaldybė nenori pripažinti nei istorinės senamiesčiuose susiklosčiusios užstatymo tradicijos, nei teisės aktų nuostatų.
Projektavimas ir statybos – sudėtingas procesas, reikalaujantis daug įsigilinimo, diskusijų ir darbo. Kita vertus, Lietuvoje jis jau yra gana aiškiai reglamentuotas, todėl keista, kai teisės aktus mėginama skirtingai interpretuoti, prisidengiant miesto ar viešuoju interesu bei miestiečių suteikta valdžia. Galbūt taip yra todėl, kad miesto administracija ir jos aplinka turi savų interesų, susijusių su NT projektų plėtra Kaune?“ – svarstė R.Stalnionis.
Verslininkai vis dėlto išardė vieną balkoną, bet toliau nieko nebedarė, nes taip pat laukė dar vieno VTPSI patikrinimo. Jis vyko ketvirtadienį, bet išvados bus po mėnesio.
Sąlygos – ne visiems vienodos?
Dėl žemės sklypo Kauno senamiestyje problemų turėjo verslininkas Vytautas Gustas. Jam pradėjus statyti viešbutį „Daugirdas“ priešais plytėjo Lietuvos jėzuitų provincijai priklausantys griuvėsiai.
„Norėjome išsiaiškinti, kas slypi viešbučio prieigose, todėl pateikėme prašymą ištyrinėti rūsius, o vėliau gavome leidimą juos užkonservuoti“, – pasakojo V.Gustas.
Išlikę rūsiai buvo uždengti dembliais ir užpilti smėliu. Šiam tikslui prireikė apie 270–280 tūkst. kubinių metrų smėlio, o visi darbai kainavo per 50 tūkst. eurų. Virš rūsių buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kuria naudojosi ne tik viešbučio svečiai, bet ir netoliese įsikūrusios Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviai, vietos gyventojai.
V.Gustas su Lietuvos jėzuitų provincijos vadovais buvo sutaręs, kad viešbutis galės naudotis aikštele, bet po kurio laiko aikštelė buvo aptverta statybine tvora.
Verslininkas mėgino tartis dėl aikštelės nuomos su Lietuvos jėzuitų provincijos atstovais ir net sutiko mokėti tiek, kiek moka mokesčių už automobilių stovėjimą renkančiai savivaldybės viešajai įstaigai „Automobilių stovėjimo aikštelės“, tačiau išgirdo neigiamą atsakymą.
V.Gustas mano, kad miesto valdžia turėtų labai atsargiai laiminti naujus investicinius projektus senamiesčio teritorijoje, nes senoji miesto dalis dūsta nuo automobilių gausos ir nėra jokių galimybių plėsti stovėjimo erdvių.
Stebėdamas tai, kas dabar vyksta senamiestyje, verslininkas sakė pastebintis, kad miesto valdžios atstovai ne visiems sudaro vienodos sąlygas ką nors statyti ar remontuoti.
