Žemųjų Šančių bendruomenė akylai seka, ką norima statyti šiame gyvenamajame rajone. Jei pastebi, kad verslininkai ir architektai bando tankiai apgyvendintoje vietovėje įterpti labai didelius pastatus, tam aktyviai priešinasi.
Naujausias atvejis, kuris sukėlė nerimą šančiškiams, – planai siauroje Linų gatvėje pastatyti 5 aukštų gyvenamąjį namą. Kauniečiai tai sužinojo atsitiktinai ir kaipmat puolė ginti savo teisių.
Netikėta, bet architektai pažadėjo, kad į gyventojų pastabas bus atsižvelgta.
Ne kartą pastebėjusi, kad vietinių gyventojų poreikių bei gerovės vis bandoma nepaisyti, Žemųjų Šančių bendruomenė ėmėsi ir kitų aktyvių veiksmų. Ji kurs šio gyvenamojo rajono urbanistinės plėtros viziją, kurios miestas neturi. Šį projektą parėmė ne Kauno savivaldybė, bet užsienio šalys.
Namas virto vaiduokliu
Žemuosiuose Šančiuose yra siaurą Linų gatvė. Joje sunkiai prasilenkia du automobiliai, šaligatvių niekad nebuvo nutiesta. Abipus gatvės stovi vieno ar dviejų aukštų daugiausia mediniai namai.
Vienoje vietoje yra ir nemažas vieno aukšto apleistas, negyvenamas medinis pastatas.
Priešais šį vaiduoklį gyvenantys Regvita ir Gintautas Praškevičiai pasakojo, kad pastatas priklausė savivaldybei. Jame buvo keli socialiniai būstai. Senas namas ilgainiui tapo avarinės būklės ir gyventojai iš jo buvo iškelti kitur.
„Tai nutiko prieš kelerius metus. Kai namas tapo negyvenamas, į jį vis bandė įsimesti benamiai, juos pats vaikydavau.
Pastatas kelis kartus degė, todėl kaimynystė buvo nekokia“, – prisiminė G.Praškevičius.
Apie planus nieko nežinojo
Prie apleisto pastato auga sena eglė. Šio rudens pradžioje gyventojai pastebėjo, kad jos viršūnė beveik remiasi į gatvės apšvietimo laidus.
„Paskambinau į seniūniją. Paprašiau, kad eglė būtų nugenėta. Tada ir išgirdau, kad tokį prašymą turi pateikti naujas sklypo ir pastato savininkas.
Labai nustebau, nes apie tai, jog šis turtas parduotas, nežinojome. Taip pat tada sužinojome, kad netrukus čia planuojama statyti naują daugiabutį“, – pasakojo R.Praškevičienė.
Žemųjų Šančių gyventojai pradėjo domėtis, ką vietoj vaiduoklio norima statyti, ir reikalauti naujojo pastato projekto rengėjų ir vietinės bendruomenės susitikimo.
„Tada ant apleisto sklypo tvoros atsirado skelbimas, kad vietoj griuvenos planuojama pastatyti 5 aukštų gyvenamąjį namą. Jame įrengti 19 butų.
Taip pat įrengti požeminę automobilių aikštelę 16-ai automobilių ir 3 vietas jiems statyti prie namo.
Buvo pateikta ir namo vizualizacija bei pranešimas, kad projektas visuomenei bus pristatytas rugsėjo 24 dieną“, – naujų statybų istorija dalijosi Linų gatvės gyventojai.
Turėjo ne vieną pastabą
R. ir G.Praškevičiai bei jų kaimynė Daiva Lazauskaitė bei pulkas kitų gyventojų ir susitikimo metu tikino, ir jau po jo mano, jog sunku įsivaizduoti, kad tarp vieno ir dviejų aukštų namų gali iškilti 15 metrų aukščio pastatas.
„Jis užstos šviesą ne vienam namui. Ypač mums, nes gyvename priešais, pirmajame namo aukšte. Architektai bandė aiškinti, jog saulė į mūsų butą galėtų patekti iš kitos pusės. Bet toje sienoje nėra nė vieno lango“, – stebėjosi R.Praškevičienė.
Kauniečiai įsitikinę, kad naujame name įsikūrusios 19 šeimų turės ne po vieną automobilį. Atvyks ir svečių. Važiuoti gatve, prasilenkti ar laikyti joje automobilius taps neįmanoma. Bus sunku prasibrauti ir ugniagesių ar kitų tarnybų automobiliams.
D.Lazauskaitė pastebėjo, kad naujojo daugiabučio šiukšlių konteinerius numatyta pastatyti prie pat gatvės.
„Nuo jų kartais gali sklisti blogas kvapas, juo kvėpuoti turės visos gatvės gyventojai, ypač priešais gyvenantys žmonės“, – svarstė moteris.
Žemųjų Šančių gyventojai pabrėžė, kad jie nėra prieš naujas statybas, puiku, kad vaiduoklis bus nugriautas.
„Bet norime, kad naujas pastatas nepablogintų mūsų gyvenimo kokybės, kad nesukeltų naujų problemų. Tokias pastabas susitikime ir išdėstėme“, – kalbėjo Linų gatvės gyventojai.
Rengia naujus pasiūlymus
Žemųjų Šančių bendruomenė nesitikėjo, jog jos narių pastabos bus išgirstos, bet neseniai gavo laiškus, kad projektuotojai atsižvelgs į jas ir gyventojams bus pristatytas naujas projektas. Kada tai įvyks – dar nežinia.
Naujojo daugiabučio projektą Linų gatvėje kūrė bendrovės „Ra studija“ architektai. Šios įmonės vadovas Tomas Račkauskas sakė, kad gyventojams buvo pristatyti tik pirmieji projektiniai pasiūlymai.
„Po susitikimo su gyventojais ir projekto pristatymo buvo nuspręsta projektą ne taisyti, koreguoti, bet kurti visai naujus projektinius pasiūlymus. Jie iš esmės skirsis nuo pirmųjų. Kaip, kol kas anksti kalbėti, nes darbai tik pradėti“, – aiškino architektas.
Kada nauji projektiniai pasiūlymai vėl bus pristatyti visuomenei, T.Račkauskas tiksliai pasakyti negalėjo.
„Tikiuosi, kad dar šiais metais“, – vylėsi „Ra studijos“ vadovas.
Kurs ateities vizijos projektą
Vis dėlto Žemųjų Šančių gyventojai nuolat pastebi, kad vienoje ar kitoje vietoje verslininkai vis bando pastatyti per didelį pastatą.
„Šis pavojus tyko nuolat, nes nėra bendros koncepcijos, kaip turi plėtotis Žemieji Šančiai. Dažnai įstatymai prasilenkia su realybe, leidžia tai, kas pablogina jau esamų gyventojų gyvenimo kokybę ir darko istoriškai susiklosčiusį urbanistinį vaizdą.
Manau, jog planuoti miesto gyvenamųjų rajonų raidą turėtų savivaldybės. Bet to nėra, todėl mes, gyventojai, patys ėmėmės šio darbo“, – sakė Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė.
Žemųjų Šančių bendruomenė prieš savaitę laimėjo Aktyvių piliečių fondo finansuojamą projektą ir kurs Šančių urbanistinės vizijos projektą.
Fondui lėšų skiria Europos Sąjunga, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija. Aktyvių piliečių fondas skatina stiprinti pilietinę visuomenę.
Padės ir architektai
V.Gelūnienė pasakojo, kad vietinė bendruomenė bus suburta į 15 grupių.
Tai bus ir jaunimo, ir neįgaliųjų, ir įvairių kitų grupių gyventojų atstovai, kurie rinks medžiagą apie Žemųjų Šančių urbanistinę raidą bei dabartinę situaciją ir remdamiesi šiomis žiniomis kurs šio gyvenamojo rajono plėtros vizijas.
Gyventojams padės Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto profesionalai. Projektas vyks trejus metus.
„2023 metais Kauno savivaldybė planuoja atnaujinti miesto bendrąjį planą. Labai tikimės, kad į mūsų parengtą viziją bus atsižvelgta.
Manau, kad gyventojai gali turėti įtakos gyvenamosios aplinkos plėtrai. Nesame linkę tik dejuoti ar protestuoti, patys norime prisidėti prie savo aplinkos kūrimo“, – kalbėjo V.Gelūnienė.
Vietoj plovyklos jau kyla namas
Žemųjų Šančių gyventojai jau ne pirma kartą kovoja už tai, kad čia neiškiltų pastatai, kurie jiems atrodo neprimintini.
2018 metų pabaigoje ir 2019 metų pradžioje Žemųjų Šančių bendruomenė priešinosi verslininkų užmačioms A.Juozapavičaus prospekte, 63-iuoju numeriu pažymėtame sklype, pastatyti automobilių plovyklą.
Gyventojai tikino, kad plovykla pakenktų Šančių architektūriniam vaizdui. Plovyklą, kuri keltų triukšmą ir taršą, buvo norima statyti istorinėje Šančių dalyje, kuri buvo bendruomenės traukos vieta.
Šančiškiai protestuodami prieš tokius planus surengė akciją prie savivaldybės.
Tada, 2019 metų pradžioje, miesto taryba nusprendė apriboti automobilių plovyklų plėtros galimybes visame mieste. Plovyklos nuo to laiko gali būti projektuojamos ne arčiau kaip 50 metrų iki mokyklų, vaikų darželių, sveikatos priežiūros įstaigų ir gyvenamųjų namų. Panašūs ribojimai taikomi degalinėms.
Dabar vietoj plovyklos kyla nedidelis 2 aukštų pastatas. Planuojama, kad jame įsikurs medikai.
Pastatą projektuojančios bendrovės „Ugnius ir architektai“ vadovas Ugnius Vasiliauskas sakė, kad ankstesni savininkai, kai jiems pastatyti plovyklos nepavyko, sklypą pardavė kitiems verslininkams. Šie ir užsakė pastatyti 2 aukštų administracinės ar komercinės paskirties namą.
„Dėl architektūros sprendimų būtų galima pasiginčyti, mes siūlėme, kad pastato fasadas atrodytų kiek kitaip, bet savininkai pageidavo tokio, koks matyti dabar. Žemųjų Šančių gyventojai naujojo statinio projektui, kuris buvo pristatytas visuomenei, neprieštaravo. Šančių gyventojai teigė, kad į naujojo pastato projekto aptarimą net nėjo, nes projektui kokių nors priekaištų neturėjo“, – kalbėjo U.Vasiliauskas.
Daugiaaukštė statyba nėra draudžiama
Nerijus Valatkevičius
Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas
„Žemuosius Šančius palyginčiau su Vilniaus Šnipiškių gyvenamuoju rajonu. Tai buvo nuvertinta sostinės teritorija. Dėl ten esančių senų medinukų ir neišplėtotos infrastruktūros ji neretai buvo lyginta su kaimu.
Tačiau jau kurį laiką tai yra rajonas, kuriame bene sparčiausia ir intensyviausia tiek komercinių, tiek gyvenamųjų pastatų plėtra ir ji dar vyks ilgai. Nekilnojamojo turto specialistų teigimu, šis rajonas ne tik dar labiau augs ir keisis, bet ir taps vienu brangiausių visame Vilniuje.
Žemieji Šančiai gali turėti tokias pat perspektyvas. Čia daugiaaukštė statyba, jei tik ji atitinka teisės aktus, nėra draudžiama, nes ji neužstoja vaizdų į Naujamiestį ar Senamiestį. Taigi ateityje šis gyvenamasis rajonas dar sparčiau keisis. Likti toks, koks buvo, kai miestas tik vystėsi, jis negali.“
