Anot Registrų centro duomenų analitiko Pauliaus Rudzkio, šie metai buvo permainingi – optimistinė metų pradžia, tuomet karantinas ir sandorių skaičiaus kritimas, tačiau vasaros antroje pusėje ir rudens pradžioje – skaičiai tokie patys ar net geresni nei praėjusiais metais.
Per 9 mėnesius butų sandorių skaičius sumažėjo 12 proc. Mažiausias kritimas fiksuotas Vilniuje, didžiausias – Klaipėdoje, nors rugpjūčio ir rugsėjo duomenys uostamiestyje geresni nei 2019-aisiais.
Gyvenamųjų namų rinkoje išsiskiria Vilniaus regionas, kur sandorių skaičius augo 25 proc. Be Vilniaus, individualių namų rinka ūgtelėjo Molėtuose, Trakuose, Anykščiuose, ir netikėtai – Ukmergėje.
Kalbant apie investicinius butų sandorius, neapibrėžtumas, anot P.Rudzkio, per daug nepaveikė žmonių noro investuoti į NT.
Vilniuje tokių sandorių sudaryta praktiškai tiek pat, kiek ir pernai. Kaune investicinių sandorių skaičius netgi augo, tik Klaipėdoje mažėjo penktadaliu. Skaičiuojama, jog kas penktą sandorį Lietuvoje galima priskirti prie investicinių.
Daugiausia butų investicijai įsigyta sostinės Naujamiestyje ir Senamiestyje bei Šnipiškėse. Kaune investicinio būsto sandorių daugiausia sudaryta Žaliakalnio, Dainavos seniūnijose, toliau nuo centrinės miesto dalies investicinio būsto sandorių mažiau. Klaipėdoje investiciniai sandoriai pasiskirstė tolygiai.
Būstui įsigyti šįmet išleista daugiau kaip pusantro milijardo eurų – 2 proc. daugiau nei pernai. Prieš 10 metų kas ketvirtas butas buvo perkamas su banko paskola, pastaruosius kelerius metus maždaug 40 proc. būsto. Tik šiais metais su paskola nupirkta 36 proc. būstų, arba iš trijų butų du perkami nuosavomis lėšomis.
Vidutinės būsto kainos šįmet beveik visose kategorijose augo. Vilniuje senos statybos butų kainos augo 5,5 proc., naujos statybos – 20 proc. 2019 metais didelė dalis sandorių buvo sudaryta Pilaitės ir Justiniškių seniūnijose, kur vidutinė būsto kaina 25 proc. mažesnė nei rinkos vidurkis.
Šįmet sandorių skaičius čia sumažėjo, tačiau išaugo Senamiesčio, Žirmūnų, Šnipiškių seniūnijose, kur kainos didesnės nei vidurkis.
Butų „kolekcionierių“, lyginant su 2017 metais, skaičiai skirtingi. Turinčių vieną būstą skaičius panašus, tačiau turinčių 2–3 ar daugiau būstų skaičius sparčiai auga ir patvirtina norą investuoti į NT.
Statistinis būsto pirkėjas – šeima nuo 40 iki 59 metų su dviem vaikais. Tarp nesusituokusių asmenų dominuoja moteris nuo 40 iki 59 metų su dviem vaikais. Kalbant apie vyrus, statistinis NT pirkėjas – nuo 30 iki 35 metų, neturintis vaikų.
