Bulvių lysvėse kyla daugiabučiai: sostinės sodininkų bendrijose – visiškas chaosas

Visorių sodų ar Šeškinės sodų gatvėms laikas suteikti naujus pavadinimus. Mat sodų čia – nė kvapo. Sodininkų bendrijos pavirto architektūrinio chaoso teritorijomis, kuriose kyla įvairių stilių ir apdailos namai.

Bajorų sodininkų bendrijoje naujakuriai trinkelėmis išgrindė gatvę, įrengė mašinų eismą draudžiantį užtvarą.
Bajorų sodininkų bendrijoje naujakuriai trinkelėmis išgrindė gatvę, įrengė mašinų eismą draudžiantį užtvarą.
Dar prieš kelerius metus Šeškinės soduose vilniečiai augino daržoves ir vaisius. Dabar čia vienas po kito kyla daugiabučiai namai ir biurų pastatai.
Dar prieš kelerius metus Šeškinės soduose vilniečiai augino daržoves ir vaisius. Dabar čia vienas po kito kyla daugiabučiai namai ir biurų pastatai.
Jau siūloma naikinti Šeškinės sodininkų bendriją ir vietoj jos steigti gyvenamųjų namų bendriją.
Jau siūloma naikinti Šeškinės sodininkų bendriją ir vietoj jos steigti gyvenamųjų namų bendriją.
Jau siūloma naikinti Šeškinės sodininkų bendriją ir vietoj jos steigti gyvenamųjų namų bendriją.
Jau siūloma naikinti Šeškinės sodininkų bendriją ir vietoj jos steigti gyvenamųjų namų bendriją.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 28, 2020, 6:11 AM

Miesto teritorijoje esančias sodininkų bendrijas atrado vadinamieji spekuliaciniai projektai, kai sklypai superkami nekilnojamojo turto plėtotojų.

Jie kepa vienodus projektus, ir ištisos buvusių sodininkų gatvės virsta daugiabučiais. Tai per pastaruosius porą metų įvyko ir Šeškinės sodininkų bendrijoje prie Geležinio Vilko gatvės.

Gąsdina pastato dydis

Pasak Šeškinės soduose gyvenančios Linos, verslininkai, supirkę dalį sklypų, užstatė juos sublokuotais namais.

Vietiniai galėtų parodyti mažiausiai kelis namus, kurie oficialiai – dvibučiai, o iš tiesų – daugiabučiai. Neišvaizdūs, prie jų trūksta vietų automobiliams.

Tokių namų rasi kiekvienoje sodininkų bendrijoje. Tačiau buvusiose Šeškinės sodininkų valdose jau kyla ir administraciniai pastatai.

Lina pasakojo, jog kylantis administracinis pastatas ją ir kaimynus kiek gąsdina savo dydžiu, tačiau jo statybos, parengus detalųjį planą, buvo suplanuotos dar maždaug 2004-aisiais, taigi vietos gyventojams beliko susitaikyti su būsima kaimynyste.

Neramu dėl susisiekimo

Kol kas daugiausia nepatogumų, anot Linos, kelia eismo reguliavimas. Gyventojai savivaldybei ruošia skundą dėl atsiradusių naujų kelio ženklų, kurie jų nenaudai pakeis įprastą judėjimą.

„Panašu, kad verslininkai pasidarė pagrindinį kelią, o mums, gyventojams, šalutinį.

Iš dalies suprantama, nes jų kelias dvigubai platesnis, stebėsime, kaip bus vėliau.

Ar išvažiuodami iš teritorijos neįstrigsime, o galbūt pavyks pasinaudoti jų keliu. Ne mes ateiname pas juos, o jie pas mus, todėl tikimės, kad nesukels chaoso ir bent kiek prie mūsų prisitaikys“, – kalbėjo Lina.

Sodininkų bendrijos gyventojų lūkestis – ne tik patogus susisiekimas, bet ir žaidimų aikštelė vaikams, šaligatviai teritorijos viduje, o ne tik palei Geležinio Vilko gatvę, apšvietimas. Juk užbaigus statybas gyvenamuoju kvartalu virtusioje sodininkų bendrijoje gyventojų išties padaugės.

Gyventojai stojo piestu

Šeškinės sodininkų bendrijoje jau anksčiau prasidėjo nerimo dienos. Mat pradėjus kilti ne tik gyvenamiesiems, bet ir administraciniams pastatams, pirmininkas Adolfas Vrubliauskas sumanė sodininkų bendriją panaikinti.

Čia gyvenantis renginių vedėjas Arnas Klivečka su kaimynais prieš tokį sumanymą stojo piestu sakydamas, kad graži vieta pavirs dar vienu Perkūnkiemiu.

Jis svarstė, kad iš tokio sumanymo kažkas siekia pasipelnyti ar įteisinti nelegalias statybas.

Į tai A.Vrubliauskas atrėžė, kad kovotojai apskritai neprisideda prie sodininkų bendrijos išlaikymo, net nebuvo jos nariai, o visa teritorija – jau seniai nebe sodai. Norintiems jis siūlė vietoj sodininkų įsteigti gyvenamųjų namų bendriją.

Žiemą gyventi neleidžiama

Anot sodininkų bendrijos, kurios pavadinimo prašė neminėti, pirmininko, pas juos padėtis panaši kaip Šeškinės soduose.

„Sodininkų bendrijos prie Vilniaus išsigimsta, ir tai yra nesustabdomas procesas. Išsigimsta dėl netobulų įstatymų, leidžiančių sodininkų bendrijose statyti gyvenamuosius namus, ištisus metus gyventi soduose“, – sakė ilgametis sodininkų bendrijos pirmininkas.

Jis vardijo daugybę problemų, su kuriomis susiduria visos sodininkų bendrijos. Tai ir ekologinės, ir infrastruktūros, ir miesto plėtros: „Tačiau Vilniaus planuotojai tik konstatuoja, kad bendrijos išsigimsta ir nieko nedaro.“

Pašnekovo žodžiais, užsienyje yra kitaip. Sodininkų bendrijas kontroliuoja valstybė, kad jos išsaugotų pirmapradę įdėją – poilsio zonos.

Danijoje ir Vokietijoje sodininkų bendrijose draudžiama gyventi žiemą, o kai kurie namai pastatyti ir prieš 150 metų. Jie šiuolaikiniam gyvenimui ir nebūtų tinkami, skirti tik laikinai apsistoti.

Įžvelgia tik privalumus

Trijų aukštų administracinio pastato projektą Šeškinės Sodų gatvėje plėtojančios bendrovės vadovas Eugenijus Ramanauskas sakė sulaukiantis gyventojų klausimų. Jiems esą pateikiama visa informacija.

Verslininkas patikino, kad bus įrengta atvira žaidimų aikštelė, ja galės naudotis visi gyventojai.

Aplink statomą pastatą asfaltuojamos gatvės, baigiami įrengti šaligatviai, apšvietimas, lėtėjimo ir greitėjimo juostos. Pašnekovo žodžiais, vietos gyventojai dėl šio projekto tik laimės.

Būsimiems naujakuriams nutiestas kelias lygiagrečiai su Geležinio Vilko gatve, taigi, teigiama, jie netrukdys vietiniams.

Bedė pirštu į pirmtakus

Paklaustas, ar sodininkų bendrija, kad ir itin patrauklioje sostinės teritorijoje, išties tinkamiausia vieta administraciniam pastatui, vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis sakė, jog statybų leidimas suteiktas daugiau nei prieš penkerius metus, taigi atsakyti galėtų tik anuomet dirbę specialistai.

„To rajono specifika buvo tokia, kad jis formavosi kaip vienbučių ir dvibučių namų rajonas, detaliajame plane palei Geležinio Vilko gatvę buvo numatytas stambesnis užstatymas – komerciniai pastatai.

Statomas pastatas – komercinis, jame bus įrengta dalis butų, pastato aukštis pasirinktas atsižvelgus į to meto statybų leidimą.

Klausimas, ar šiuo metu būtų suteiktas statybų leidimas.

Vis dėlto daugiau nei prieš penkerius metus suteiktas buvo, pripažinta, jog teisėtai. Vietos gyventojai bandė jį skųsti.

Savivaldybėje dabar daug griežčiau žiūrima į projektus nei prieš penkerius ar šešerius metus“, – dėstė vyriausiasis architektas.

Pirkėjai tapo apdairesni

Kalbėdamas apie vienbučių namų virsmą dvibučiais ar net daugiabučiais M.Pakalnis pabrėžė, jog teisės aktai nedraudžia žmogui įsigyti pusės buto.

„Mes suteikiame statybų leidimą vienbučiui, tačiau jį parduoda dviem šeimininkams.

Nieko čia nepadarysi. Mūsų įstatymai tokie – įmanoma gyventi kad ir pusėje namo. Toje teritorijoje yra buvę panašių atvejų.

Teko nesyk susidurti su bandymais gudrauti, deklaruoti vienaip, daryti kitaip. Kiek galime, tikriname.

Nedidelių projektų dažniausiai niekas per daug netikrina, tokia tvarka, mažinanti biurokratiją ir kontrolę, skatinanti pasitikėti žmonėmis, – atsiduso M.Pakalnis. – Pradėjus viešinti, aiškinti, kas nutiks įsigijus pusę buto, žmonės renkasi atsakingiau, tokių projektų mažiau.

Vis dėlto niekas neapdraustas nuo manipuliacijų. Žmonės turi pasitikrinti, ką perka, kad nepaaiškėtų, jog nusipirko pusę buto ar namo.“

Už viską tenka sumokėti

Visorių sodų gatvėse tarp neseniai iškilusių didžiulių namų dar galima pamatyti vieną kitą sovietinius laikus menantį sodininko namelį.

Daugiau nei du dešimtmečius čia gyvenanti Jovita pasakojo, kad anksčiau tokių namelių buvo daugiau.

„Daugeliui atrodo, kad gyventi soduose vien tik privalumai. Taip nėra, nes čia už viską tenka mokėti. Miesto gyventojas net nepagalvoja, kad su kaimynais reikia rinkti pinigus šaligatviui, asfaltui ar apšvietimui“, – pasakojo Jovita.

Jos šeimai teko nusitiesti ne tik dujotiekį, bet ir centralizuotus vandentiekio, nuotekų tinklus.

Tačiau kai kurie Visorių sodų gyventojai iki šiol naudojasi vietiniais nuotekų tinklais.

Stilius – „iš reikalo“

Sodininkų bendrijų transformacijoje daugiau teigiamų ar neigiamų dalykų?

Architekto Mato Šiupšinsko žodžiais, atsakymas negali būtų vienareikšmis. Sodininkų bendrijos jau nuo seno architektūros prasme buvo marga teritorija, tad nereikia stebėtis, kad ir dabar jose kyla įvairiausi namai.

„Sovietmečiu tai mėgino reguliuoti tipiniais projektais ir griežtais reglamentais, ką gali ar negali daryti kiekvienoje bendrijoje. Bet po Nepriklausomybės atėjo laisvė, kuria kiekvienas stengėsi pasinaudoti ir statė kaip suprato, įsivaizdavo savo būstą“, – kalbėjo architektas.

Pasak jo, žaidžiant reglamentų ribomis soduose buvo siekiama kiek įmanoma išplėsti užstatomą plotą. Todėl tik soduose gali pastebėti keisčiausių priestatų, palėpių ir verandų.

Tokią architektūrą, kaip buvo lipdoma, rekonstruojama, pristatoma, jis pavadino „iš reikalo“.

Išskirtinių namų – mažuma

Kas kita dabar.

„Daugelio architektų, tarp jų ir manęs, tas sodininkų rajonų spalvingumas, margumas nedžiugina.

Bet ta įvairovė nėra labai blogai. Didesnė problema, iš kokios kokybės dėmenų ta įvairovė sudėta“, – tikino M.Šiupšinskas.

Jei pastatai nekokybiški, neišraiškingi ir banalūs, ta įvairovė taip pat liūdinanti. Bet akį džiugina kokybiški, išradingi projektai, kurių pastebėsi daugelyje bendrijų. Tik jų kol kas mažuma.

M.Šiupšinskas įžvelgė ir vieną vis dažniau pastebimą blogybę: sodininkų rajonai vienodėja, bet ne gerąja prasme. Atsiranda vadinamieji spekuliaciniai projektai, kai supirkęs kelis sklypus soduose plėtotojas pastato vieno ar dviejų aukštų namus smėlio spalvos tinkuotais fasadais.

Tokių neišraiškingų namų iki šiol buvusiuose tuščiuose sklypuose sodininkų bendrijose daugėja.

„Tai ekonominės klasės būstas, skirtas parduoti. Dėl to sodų gatvė ima vienodėti, nes kas trečias namas – labai panašus“, – aiškino M.Šiupšinskas.

Virsta įprastais gyvenamaisiais kvartalais

Skaičiuojama, jog sodininkų bendrijose nuo 30 iki 70 procentų namų yra gyvenamieji.

„Naujajame bendrajame plane tokios teritorijos suplanuotos kaip gyvenamosios. Jose turėtų būti tokia pati gyvenimo kokybė kaip ir gyvenamųjų teritorijų. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad į buvusias sodininkų bendrijas važiuotų miesto transportas, kad atsirastų reikiama infrastruktūra. Šie tikslai numatyti naujajame bendrajame plane, tik juos įgyvendinti nebus lengva. Šiuo metu dauguma sodininkų bendrijų virtusios gyvenamaisiais kvartalais, individualių namų mažiau tik oro uosto prieigose, nes ne visi nori virš galvų besileidžiančių lėktuvų“, – kalbėjo M.Pakalnis.

Jis ne kartą yra sakęs, kad sodininkų bendrijos mieste turėtų nunykti, nes ten žmonės gyvena nuolat, o statybą riboja bendrasis planas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.