Maža to, žemės sklypų sandorių skaičius visoje Lietuvoje dar rugsėjo mėnesį, spalio mėnesio duomenų dar nėra, buvo 27 proc. didesnis nei praėjusių metų rugsėjį, o namų – 19 proc. didesnis, tad namų rinka, tikėtina, atsigaus dar sparčiau, t. y. toliau vyks Lietuvos būsto rinkos „debutizacija“, – socialiniame tinkle pasirodžiusias NT rinkos apžvalgas komentavo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Panašios tendencijos, anot Ž.Maurico, yra stebimos ir kitose Šiaurės Europos (Švedijoje butų kainos auga 5 proc., o namų –11 proc.) šalyse bei JAV (JAV naujų būstų sandorių skaičius liepos-rugsėjo mėn. pasiekė aukščiausią lygį nuo 2006 metų NT burbulo laikų).
Socialinio tinklo pav.
NT rinkos aktyvumą, įsitikinęs ekonomistas, lemia keli veiksniai: gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, tad atkreipia didesnį dėmesį į savo esamo būsto trūkumus, o pamačius trūkumus dažnai ateina noras įsigyti naują būstą. Gyventojai daugiau laiko dirba iš namų, tad kyla noras turėti atskirą darbo erdvę – ieškoma erdvesnių butų ar namų. Pavyzdžiui, namų kainos Švedijoje auga sparčiau nei butų.
Susiję straipsniai
Gyventojai sutaupo nemažai pinigų dėl įvestų apribojimų kelionėms į užsienį bei laisvalaikio paslaugoms. Skaičiuojama, jog Lietuvoje namų ūkių indėlių suma per COVID-19 krizę išaugo 15 proc.
Dalis gyventojų baiminasi, kad dėl beprecedenčio pinigų įliejimo į ekonomiką jų santaupos ateityje nuvertės, tad investuoja dalį savo lėšų į būstą.
O itin žemos palūkanų normos taip pat skatina investicijas į būstą, nes kitos alternatyvos arba yra fiksuoto „nuostolingumo“, pavyzdžiui, daugelio euro zonos šalių Vyriausybių vertybinių popierių pajamingumas yra neigiamas – net labai ilgo laikotarpio, arba labai rizikingos. Pavyzdžiui, akcijų kainos jau yra arti prieškrizinių aukštumų, tad investuotojai ieško alternatyvių investicijų.