Įvertino naujosios valdžios ketinimus – žada spręsti įsisenėjusias NT problemas

Naujos valdančiosios koalicijos sutartis ir darbų sąrašas atrodo įkvepiantis taip reikalingam pokyčiui. Apžvelgiant pastarųjų metų klausimus, aktualius Lietuvos miestams ir darniam jų augimui, nekilnojamojo turto sektorius nori pabrėžti įsiklausymo, solidžios diskusijos ir produktyvaus bendradarbiavimo su verslu svarbą.

Naujos valdančiosios koalicijos sutartis ir darbų sąrašas atrodo įkvepiantis taip reikalingam pokyčiui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujos valdančiosios koalicijos sutartis ir darbų sąrašas atrodo įkvepiantis taip reikalingam pokyčiui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujos valdančiosios koalicijos sutartis ir darbų sąrašas atrodo įkvepiantis taip reikalingam pokyčiui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujos valdančiosios koalicijos sutartis ir darbų sąrašas atrodo įkvepiantis taip reikalingam pokyčiui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujos valdančiosios koalicijos sutartis ir darbų sąrašas atrodo įkvepiantis taip reikalingam pokyčiui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujos valdančiosios koalicijos sutartis ir darbų sąrašas atrodo įkvepiantis taip reikalingam pokyčiui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Mindaugas Statulevičius, LNTPA prezidentas

Nov 10, 2020, 5:20 PM, atnaujinta Nov 10, 2020, 5:21 PM

Aktualus ir neatidėliotinų (tiesa, įsisenėjusių) klausimų sprendimas: valstybinės žemės nuomos, skaidrios turto mokesčių politikos, valstybės valdomo turto optimizavimo ir darbo jėgos klausimai.

Sveikintinas naujosios Vyriausybės noras spręsti įsisenėjusias švietimo, šalies konkurencingumo klausimus ir apskritai nedaryti esminių pokyčių (ypač mokesčių srityje) staiga. Prognozuojamumas svarbus visais laikais, o ypač – kovojant su pandemija, kai verslui nežinios ir pokyčių ir taip pakanka. Nors dauguma Vyriausybių deklaruodavo tai suprantančios, bet darbai nuo žodžių iki šiol skyrėsi.

NT sektoriui iki šiol vienas aktualiausių klausimų – plėtra nuomojamoje valstybinėje žemėje, kur situacija pastaruosius kelerius metus yra dar labiau paaštrėjusi ir ypač – sostinėje. Vilnius – sparčiausiai augantis Baltijos šalių miestas, kurio centre beveik nelikę privačių sklypų miestui plėstis. O valstybinės žemės nuoma – itin komplikuota ir naujų sprendimų per dabartinės Vyriausybės kadenciją nepavyko rasti.

Toks nesutarimas lemia tai, kad ir kitų miestų centruose plyno apleisti plotai, kurių tvarkyti verslui nėra nei aiškios tvarkos, nei motyvacijos. Ir tai veda prie plėtros į pakraščius, kur dar nėra mokyklų, darželių bei kitos socialinės infrastruktūros arba itin brangaus būsto miestų centrinėje dalyje. Svarbi aplinkybė skaidriai žemėvaldai formuoti – pagaliau pabaigtas nuosavybės teisių į žemės sklypų atkūrimą procesas. Tikimės, kad būsima valdžia šio klausimo imsis iš esmės.

Naująją koaliciją verta pagirti už ketinimą sukurti draugišką aplinką verslui ir darbo vietų kūrimui mažinant biurokratiją ir perteklinį reguliavimą. NT verslas norėtų pridėti – svarbu didinti institucijų susikalbėjimą. Per paskutinius metus turėjome rezonansinių bylų dėl NT plėtros, kurios atsirasdavo dėl institucijų ne(su)sikalbėjimo ir neaiškių atsakomybių ribų. Tai pasakytina apie valstybinės žemės valdymo, kultūros paveldo ir saugomų teritorijų klausimus.

To rezultatas – įšaldyti projektai ir ne vienerius metus trunkantis bylinėjimasis. Bet net ir laimėtos bylos visuomenės akyse neprideda pasitikėjimo nei vystytojais, nei verslu, nei ta pačia teismų sistema. Išsprendus valstybės institucijų keitimosi informacija ir atsakomybių ribų klausimus, palengvintume verslo sąlygas ir augintume pasitikėjimą valstybe.

Vienas svarbiausių darbų, laukiantis sprendimo daugiau nei dešimtmetį – visuotinis ir vieningas nekilnojamojo turto mokestis. Dabar apmokestinamas NT viršijantis nustatytą 150 tūkst. eurų ribą asmeniui, arba 300 tūkst. eurų šeimai. Sekant pažangių valstybių pavyzdžiu, toks mokestis turėtų būti visuotinis, t. y. su žema vertės kartele, nedidelis ir renkamas tik į miestų, o ne valstybės biudžetą.

Kas surenka pinigus – itin svarbu. Tai turi daryti savivalda ir išleistas lėšas skirti savo infrastruktūrai gerinti – statyti trūkstamas mokyklas, darželius ar tiesti dviračių takus, kurie reikalingi mokesčius mokantiems miestiečiams. LNTPA siūlymu, tai turėtų būti taikoma ne tik gyventojams, bet ir valstybei, kas paskatintų nacionalinio NT efektyvinimą.

O tai dar vienas svarbus klausimas, paskutiniais metais pasistūmėjęs į priekį, tačiau ne pakankamai – valstybės nekilnojamojo turto valdymas. Kurio didelė dalis vis dar apleista ir nenaudojama, o įveiklinta atneštų naudos ir visuomenei, ir valstybei.

Pandemijos metu gyvenant uždarytomis sienomis vis daugiau turėsime rūpesčių dėl darbo jėgos. Jeigu negalėsime atsivežti darbuotojų iš Baltarusijos ar Ukrainos, jeigu dėl jų pralaimėsime kovą Lenkijai ar Latvijai, statybos mūsų šalyje neišvengiamai brangs.

O galvojant apie ateitį ir technologinę bei naujų NT verslo modelių plėtrą, svarbu didinti prieinamumą (tiek techniškai, tiek finansiškai) prie valstybės kaupiamų duomenų apie NT rinką. Ne tik jaunam technologijų verslui įkainiai yra neįveikiami. Valstybės kaupiama informacija apie nekilnojamąjį turtą turėtų būti pateikiama tiek kokybiškai, tiek prieinama naudojantis API (aplikacijų programavimo sąsajomis).

Rinkai skaidrinti ir NT likvidumui didinti labiausiai reikalingi nekilnojamojo turto fondo, sandorių duomenys, išduoti statybos leidimai, planuojami projektai, bendrieji savivaldybių plėtros planai skaitmeniniu formatu, istoriniai žemėlapiai su koordinatėmis bei geoinformacine informacija, rinkos informacija apie NT užimtumą remiantis nuomos sutartimis ir pan. Ta ne tik padėtų rinkai išskaidrėti, bet ir plėsti NT verslo skaitmenizaciją.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: „Perlas Energija“ stabdo veiklą