Jų duomenimis, į Kaliningrado sritį, kuri ribojasi su Lietuva, aktyviai keliasi žmonės iš atokių Rusijos regionų – Uralo, Sibiro, Vidurinės Azijos, taip pat centrinės Rusijos.
Būstų pirkėjus pirmiausiai traukia Kaliningrado geografinė padėtis: artumas prie Europos ir šalia esanti Baltijos jūra.
„Aktyvų rusų susidomėjimą Kaliningradu ir čia esančiu nekilnojamuoju turtu mes pastebėjome po 2018 metų pasaulio futbolo čempionato, kurio varžybos vyko ir šiame mieste. Antras pakilimas atėjo 2020-ųjų vasarą. Dėl pandemijos turistai, paprastai atostogaudavę užsienyje, pasuko į Rusijos kurortus, įskaitant Kaliningrado sritį. Įvertinę regioną ir patį miestą, kai kurie apsisprendė persikelti į Kaliningradą“, – aiškina nekilnojamojo turto ekspertai.
Pasak portalo lenta.ru, populiariausias būstas Kaliningrade dabar įsigyjamas vidutiniškai už 2,5 mln. rublių (apie 27,5 tūkst. eurų), o kartais kaina siekia 3,5-4 mln. rublių (38,5-44 tūkst. eurų).
Už maždaug 28 tūkst. eurų mieste galima nusipirkti vieno kambario butą naujos statybos name ar du kambarius, bet sename sovietiniame daugiabutyje arba iki Antrojo pasaulinio karos statytame name.
2020-ųjų gegužę JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas O‘Brienas pavadino Kaliningradą durklu Europos širdyje. Jis pareiškė, kad miestas galėtų būti prekybos, turizmo ir kontaktų centras tarp Rusijos ir Europos, bet jis yra paverstas uždara karine baze.
Karaliaučiaus (Kenigsbergo) miestą, 1946-aisiais pervadintą Kaliningradu, ir aplinkines Rytprūsių teritorijas SSRS užėmė baigiantis antrajam pasauliniam karui 1945 m. Šiuo metu Kaliningrade yra apie 475 tūkst. gyventojų, o visoje srityje – apie 1 mln.
Kaliningrado sritis yra bene labiausiai militarizuota Rusijos dalis. Joje dislokuota daugybė kariuomenės rūšių: laivynas, sausumos pajėgos, motorizuoti daliniai. Taip pat srityje Rusija laiko raketų kompleksus „Iskander“, galinčius nešti branduolinį ginklą.
