Statybų sektoriuje – kova be taisyklių: ar galima tikėtis mažesnių NT kainų?

Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.

Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rekordiniai būstų pardavimai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stebino net rinkos senbuvius – pandemija nė kiek nepristabdė lietuvių – jie itin aktyviai investavo į būstus didmiesčiuose ir kurortuose.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Nov 23, 2020, 6:06 AM, atnaujinta Nov 23, 2020, 6:28 AM

Visgi antrasis karantinas, panašu, net ir NT rinkai taps jei ne pražūtingu, tai išties skausmingu – ekspertų nuomone, artimiausiu metu įspūdingų pardavimų tikėtis būtų naivu. O mažesnių kainų?

Dėl nuolaidų spręs kiekvienas vystytojas

Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas neabejoja – lapkritį apie NT pardavimo rekordus galvoti neverta. Ar rezultatai bus tokie patys prasti kaip metų pradžioje? „Galima tik spėlioti. Vienoje svarstyklių pusėje – faktas, kad antrąjį metų ketvirtį pirminė būsto rinka buvo prijungta prie „dirbtinio gyvybės palaikymo aparato“.

Išgyvenome griežtą karantiną – kai kurių sektorių veikla buvo visai sustojusi. Kitoje svarstyklių pusėje – prielaida, kad antrasis karantinas rinkai nebuvo ypač netikėtas, antrosios bangos buvo laukiama, tiesa, ne tokių susirgimo skaičių.

Spalio mėnesio naujų butų rinkos rekordai pasiekti didelio visuomenės sergamumo sąlygomis – jau pirmosiomis spalio dienomis buvo fiksuojama 100–200 COVID-19 atvejų per dieną, o mėnesio pabaigoje naujų paros susirgimų skaičius perlipo tūkstančio ribą.

Pastaruosius tris mėnesius pirminės rinkos rezultatai buvo išties neblogi, tad, jei karantino poveikis bus trumpesnis nei pirmą kartą, kalbų apie „lašinius“ net neprireiks. Kita vertus, kaip klostysis situacija, priklausys nuo kelių veiksnių, apie kuriuos kalbame jau pusę metų: vakcinos prieinamumas, susirgimų kreivės statumas, politinių sprendimų visuma“, – mano NT ekspertas.

Būsto kainų pokyčiai, anot pašnekovo, priklausys nuo individualių vystytojų sprendimų. „Didelę dalį naujos statybos butų kainos sudaro vystymo kaštai, o pelno marža sąlyginai yra nedidelė. Paaukoti visą pelną ar net plėtoti projektus į minusą nėra tas sprendimas, kurį vystytojas galėtų lengvai priimti.

Reikšminga nuolaida būtų skausminga vystytojams, todėl ši našta, veikiausiai, teks rinkodaros skyriams, kurie poros procentų nuolaidą turės pateikti kaip reikšmingą paskatą būstui įsigyti.

Taip pat ne paslaptis, kad dažniausiai vystytojai turi dvi butų kainas: skelbiamas ir „dugnines“. Potenciali nuolaida slypi jų skirtume. Kai rinka aktyvi, pardavėjai neretai būna kurti pirkėjų prašymams sumažinti kainą, tačiau kilus poreikiui paskatinti pardavimus galima išnaudoti būtent šį kainų skirtumą, ir jį pateikti kaip nuolaidą.

Kita vertus, vis dar žvelgiu į ateitį optimistiškai, nors dėl situacijos neapibrėžtumo verčiau būtų vadovautis posakiu „tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam“, o realybė veikiausiai bus kažkur per vidurį“, – įsitikinęs T. S. Kvainickas.

NT bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka komentavo, jog daugelis plėtotojų dar po pirmojo karantino peržiūrėjo planuojamus finansinius srautus, investicijų ir plėtros planus. Smulkesni plėtotojai, kurie jautresni mažesnėms savo plėtojamų projektų realizacijos apimtims, visų pirma sutelkę dėmesį į vystomų projektų užbaigimą ir pardavimą, kiti – tik pradeda plėtoti projektus. 

„Mūsų skaičiavimu, kitąmet pasiūla turėtų mažėti maždaug 20 proc., ir tai, palyginti su istoriškai vienais aktyviausių 2019–2020 metais, nėra didelis pokytis. Todėl bendrai vertinčiau, kad plėtotojai yra tikrai pasiruošę.

Žinoma, įvestas karantinas gali sumažinti bendrą šalies ekonominį aktyvumą ar kiek pabloginti gyventojų lūkesčius, kas galbūt gali lemti mažėjantį pirkėjų aktyvumą būsto rinkoje lapkritį ir gruodį.

Antra vertus, iki šiol pandemija nesukėlė didelio neigiamo efekto darbo rinkoje, o kartu ir gyventojų pajamoms, priešingai – gyventojai sugebėjo netgi sutaupyti.

Turint galvoje valstybės vykdomą pinigų kiekio rinkoje politiką ir augančios infliacijos riziką, investuoti į NT gali paskatinti tiek patyrusius, tiek smulkiuosius investuotojus“, – mano A. Šapoka.

Statybų sektoriuje – kova be taisyklių

Kas vyksta Lietuvai itin aktualiame statybų sektoriuje? Darbininkų iš užsienio bent kol kas nėra, lietuviai, tik atvėrus sienas išskubėjo į statybvietes užsienio šalyse, Vyriausybės žadėta ir daug diskusijų sulaukusi parama infrastruktūros projektams bent kol kas, panašu, situaciją mažai tegelbsti. Įmonės priverstos varžytis tarpusavyje, kad išgyventų, tik ar dėl to mažės statybos darbų kainos. 

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas komentavo, jog šiandien mūsų šalies statybų sektoriuje jaučiama įtampa ir nerimas dėl ateities, ypatingai – ateinančių metų, kai padėtis tokia neprognozuojama.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta šalies statybos įmonių apklausa parodė, kad pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, net 68 proc. statybos bendrovių jaučia darbų apimčių sumažėjimą.

Pavyzdžiui, Statistikos departamentas skaičiuoja, kad šių metų antrąjį ketvirtį statybos darbų atlikta 15,1 proc. mažiau nei pirmąjį, o baigtų statyti pastatų skaičius 16,4 proc. mažesnis nei buvo prieš metus. Statybų susitraukimas matomas ir visoje ES, kur per metus darbų apimtys sumažėjo apie 4 proc. Ir tai buvo tik pirmojo karantino įtakos rezultatai.

Didžioji dalis NT plėtotojų ir investuotojų jau pavasarį pristabdė arba atsisakė suplanuotų projektų, tokių kaip biurų, viešbučių ar prekybos centrų statybos, kurių didžioji dalis greičiausiai ir nebebus atnaujinti.

Šiandien dalis prieš pandemiją pradėtų projektų dar tęsiami, tačiau naujų planuojama itin mažai. Panaši padėtis ir įgyvendinant renovacijos projektus  – šiemet modernizuota tik 118 daugiabučių vietoje planuotų 400.

Iki antrojo karantino paskelbimo į priešpandeminę padėtį grįžo tik gyvenamoji statyba, taip pat pajudėjo ir logistikos, gamybos pastatų statybos projektai. Tikimasi, kad šie projektai ir toliau bus sklandžiai įgyvendinami, nepaisant sunkiai prognozuojamos padėties visoje Europoje.

Tačiau susidariusi situacija dėl darbų apimčių sumažėjimo, ypatingai – dėl privačių ir investicinių užsakymų, jau dabar sukėlė didelę įtampą ir statybų rinkos disbalansą, o žiemą jis greičiausiai tik paūmės.

„Nerimą kelia tai, kad statybos darbų konkursuose matome vis daugiau kainų dempingavimo atvejų ir aštrėjančią įmonių konkurenciją. Siekdamos bet kokia kaina išgyventi, užsitikrinti darbų ir išsaugoti darbuotojus, kovoje dėl naujų užsakymų įmonės rizikuodamos darbų kainas „muša“ 10–15 proc., nors statybos darbų kaštai ir darbo užmokesčiai tikrai nemažėja.

Galiausiai tai reiškia patiriamus nuostolius arba kelia klausimą – ar įmonė tikrai pajėgs įgyvendinti projektą? Matome signalų, kad kai kuriais atvejais jau pradeda vykti kova be taisyklių.

Todėl šiandien mūsų šalies statybininkų lūkesčiu tapo viešieji pirkimai, nauji projektai ir valstybės planai investuoti į tvarios infrastruktūros kūrimą bei atnaujinimą, siekiant skatinti šalies ekonomiką.

Tai teikia vilčių, jog labai sumažėjus privačių ir investicinių užsakymų apimtims, statybų sektorius turės darbų ir galės išsaugoti savo darbuotojus“, – reziumavo pašnekovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.