Anot Turto banko komunikacijos skyriaus vadovo Tomo Bagdono, toks atvejis, kai valstybės turto aukcionuose dėmesio sulaukia gyvenamasis būstas, kuris įvertintas keliais šimtais eurų, ne pavienis.
Bendrabučio tipo kambarys Pagėgių savivaldybės Trakininkų kaime šių metų rugpjūtį parduotas už 170 eurų, Širvintų rajono Juodiškių kaime šių metų gegužę – už 196. Telšių rajone Dūseikių kaime praėjusių metų kovą – už 198 eurus. Iš viso per porą metų iki 10 tūkst. eurų vertės valstybei priklausančių butų buvo parduota apie 200.
Nedidelės vertės butai įprastai parduodami regionuose, dažnai kaimiškose vietovėse ar nedideliuose miesteliuose. Šis veiksnys, vietos demografinė padėtis ir būsto būklė – nudėvėtas arba senos statybos name, lemia žemas, lyginant su didmiesčiais, dažnai primenančias ne pardavimo, o nuomos, kainas. Dažnai tokio būsto kainą mažina ne tik geografinė padėtis, bet ir statusas – valstybei atitenka ne visas butas, o jo dalis – pusė, trečdalis, likusi dalis priklauso kitiems savininkams.
Nepaisant augančių NT pardavimų, menkaverčio turto apimtys, anot T. Bagdono, taip pat auga – vien paveldėto turto, konvertavus į daugiabučius, Turto bankas per metus perima nuo 15 iki 20, todėl ieškoma ir kitų sprendimų. Pavyzdžiui, centralizuotai perduoti gyvenamosios paskirties būstus savivaldybėms, kad šie butai būtų naudojami kaip socialinis būstas.
Per pastaruosius dvejus metus brangiausias butas, kurį pardavė Turto bankas, yra sostinės L. Sapiegos g. Už kiek didesnį nei 100 kv. m ploto butą praėjusių metų gegužę pirkėjas sumokėjo 146 tūkst. Eur. Už tokią pat sumą praėjusių metų lapkritį parduotas 10 kambarių butas Palangoje. Iš viso per pastaruosius metus parduota iki 10-ties valstybei priklausančių butų, kurių kaina maždaug 100 tūkst. eurų.
„Brangūs būstai yra šalies didmiesčiuose arba kurortinėse vietose, dažnai centrinėse miesto dalyse, ir dideli savo plotu. Jų kainos atspindi šiuose miestuose esančią rinkos situaciją. Brangūs būstai – dažniausiai buvę tarnybiniai butai, kurių atsisako institucijos.
Rečiau pasitaikantys atvejai, kai brangus būstas valstybei atitenka paveldėjimo teise. Pavyzdžiui, šių metų rugsėjį už 126 tūkst. eurų buvo parduotas butas Vilniaus senamiestyje, Bokšto gatvėje. Toks brangus butas yra pavienis atvejis, tačiau 10–50 tūkst. kainuojančius butus valstybė paveldi ne taip ir retai“, – pasakojo pašnekovas.
Sostinės Kedrų g. už 1,3 mln. eurų buvo parduotas visas bendrabutis, dar vienas bendrabutis – Klaipėdos Taikos pr. Už jį atseikėti 627,1 tūkst. eurų. Tokiu atveju, T. Bagdono žodžiais, laimi ir vietos bendruomenės, ir savivaldybės, nes investuotojas rūpinasi ne tik pastato sutvarkymu ar konversija, tačiau ir aplinka. Tą sunkiau užtikrinti, kai parduodami pavieniai butai.
Šiuo metu parduodami brangesni gyvenamosios paskirties objektai: bendrabutis Marijampolėje už 176 tūkst. eurų, gyvenamasis pastatas Viešvilėje už 215 tūkst., gyvenamasis namas Vilniuje už 441 tūkst. eurų, bendrabutis Vilniuje už 2,88 mln. eurų.
