Norint mažesnių sąskaitų „prisukti“ šildymą nepakanka – ką dar reikėtų žinoti?

Savo namuose visi neabejotinai nori gyventi šiltai ir komfortiškai, o kartu tikisi, kad šildymo sąskaita neprivers griebtis už galvos. Šiandien naujuose daugiabučiuose diegiami modernūs sprendimai gali padėti tai užtikrinti, visgi, ekspertai pažymi, kad ir tokių namų gyventojams neretai trūksta žinių, kaip iš pažangių šildymo sistemų gauti didžiausią naudą. Reguliuodami temperatūrą, oro kiekį ir kitus parametrus bute gyventojai dažnai daro klaidų, tad kaip jų išvengti ir džiaugtis šiltais bei taupiais namais?

Naujai statomiems daugiabučiams šiandien taikomi gerokai aukštesni energinio efektyvumo reikalavimai nei prieš dešimtmetį ar seniau statytiems pastatams.<br>Archyvo nuotr.
Naujai statomiems daugiabučiams šiandien taikomi gerokai aukštesni energinio efektyvumo reikalavimai nei prieš dešimtmetį ar seniau statytiems pastatams.<br>Archyvo nuotr.
Naujai statomiems daugiabučiams šiandien taikomi gerokai aukštesni energinio efektyvumo reikalavimai nei prieš dešimtmetį ar seniau statytiems pastatams.<br>Archyvo nuotr.
Naujai statomiems daugiabučiams šiandien taikomi gerokai aukštesni energinio efektyvumo reikalavimai nei prieš dešimtmetį ar seniau statytiems pastatams.<br>Archyvo nuotr.
Naujai statomiems daugiabučiams šiandien taikomi gerokai aukštesni energinio efektyvumo reikalavimai nei prieš dešimtmetį ar seniau statytiems pastatams.<br>Archyvo nuotr.
Naujai statomiems daugiabučiams šiandien taikomi gerokai aukštesni energinio efektyvumo reikalavimai nei prieš dešimtmetį ar seniau statytiems pastatams.<br>Archyvo nuotr.
Naujai statomiems daugiabučiams šiandien taikomi gerokai aukštesni energinio efektyvumo reikalavimai nei prieš dešimtmetį ar seniau statytiems pastatams.<br>Archyvo nuotr.
Naujai statomiems daugiabučiams šiandien taikomi gerokai aukštesni energinio efektyvumo reikalavimai nei prieš dešimtmetį ar seniau statytiems pastatams.<br>Archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 27, 2020, 12:38 PM

Į ką atkreipti dėmesį renkantis būstą?

Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ pastatų priežiūros vadovas Andrius Šimanskas pažymi, kad galimybės taupiai ir efektyviai naudoti šilumos energiją didele dalimi priklauso nuo vidinių pastato inžinerinių sprendimų ir sistemų, kurių keisti gyventojai galimybių neturi. Todėl ekspertas pataria dar renkantis būstą atkreipti dėmesį į pastato charakteristikas ir techninius sprendimus, kurie lemia galimybes patalpose efektyviai naudoti šilumos energiją.

„Svarbu atkreipti dėmesį į tokius parametrus, kaip pastato energinio naudingumo klasė, būsimos šildymo sąskaitos, galimybė individualiai reguliuoti šildymą ir vėdinimą bute. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į langų bei atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertę – kuo ji mažesnė, tuo šilumos energija patalpose naudojama efektyviau. Ši informacija paprastai yra nurodoma statytojo pateikiamose pastato techninėse specifikacijose – jomis, prieš perkant būstą, visuomet rekomenduojama pasidomėti“, – sako A. Šimanskas.

VGTU Pastatų energetikos katedros docentas dr. Giedrius Šiupšinskas pastebi, jog naujai statomiems daugiabučiams šiandien taikomi gerokai aukštesni energinio efektyvumo reikalavimai nei prieš dešimtmetį ar seniau statytiems pastatams, todėl jie ir šiltesni, ir sandaresni, ir vartoja mažiau energijos. Šiuo metu visi naujai statomi pastatai Lietuvoje turi būti ne žemesnės nei A+, o jau nuo kitų metų pradžios –A++ energinio naudingumo klasės.

„Įsigyjantys naujos statybos būstą daugeliu atvejų turime didesnę tikimybę užsitikrinti poreikius atitinkantį mikroklimatą ir gauti mažesnes šildymo sąskaitas. Visgi, kai žmonės renkasi būstą, pagrindinis rodiklis nėra energijos suvartojimas, bet galimybė patiems reguliuoti mikroklimatą namuose – pasirinkti norimą temperatūrą pagal savo poreikius, susireguliuoti vėdinimą“, – sako G. Šiupšinskas.

Nuolat keisti temperatūrą – nenaudinga

Anot pastatų priežiūros vadovo A. Šimansko, net ir įsigiję būstą aukštos energinio naudingumo klasės name su pažangiais inžineriniais sprendimais gyventojai ne visuomet išnaudoja visas jų teikiamas galimybes. Klaidos dažniausiai išryškėja reguliuojant šilumos lygį butuose su atskira šilumos apskaitos sistema.

„Galimybė gyventojams savo bute patiems reguliuoti temperatūrą yra išties pravarti, tačiau tai darant neretai galvojama, kad šilumą galima reguliuoti taip pat, kaip iš čiaupo bėgantį vandenį. Butui atvėsti ir įšilti reikia laiko, ypač būstuose su grindiniu šildymu. Temperatūrą gyventojai taip pat dažnai reguliuoja vadovaudamiesi emocijomis – grįžta sušalę iš lauko ir iš karto maksimaliai padidina buto šildymą. Tačiau toks reguliavimas norimo rezultato neduoda, tik padidina išlaidas už šildymą“, – sako A. Šimanskas.

Eksperto teigimu, namuose reikėtų stengtis palaikyti kuo pastovesnę temperatūrą. Trumpai išvykstant arba nakties metu šilumos lygį galima laipsniu-kitu pamažinti, bet didelių pokyčių daryti nereikėtų. Jei temperatūra namuose bus nuolat mažinama daugiau nei pora laipsnių, namai atvės, tačiau vėliau namų įšildymui teks suvartoti daugiau energijos nei šilumos palaikymui.

„Daugelis mano, kad vykdami į darbą ar į kelionę šilumą sutaupys ją sumažinę ar net visai išjungę. Susiduriame su atvejais, kai žmonės įjungę šildymą po paros skundžiasi, kad kažkas turbūt sugedo, nes namuose šalta. Ypač grindinio šildymo atveju reiktų numatyti, kad įjungus šildymą dar ilgą laiką namuose gali būti vėsu. Tokiu atveju, nors už šildymą mokama, komforto neturime“, – pažymi A. Šimanskas.

Anot pastatų priežiūros vadovo, netinkamai reguliuojant šildymą gali atsirasti ir kitų nepageidaujamų pasekmių: per daug atvėsinus būstą jame gali atsirasti sveikatai pavojingas pelėsis, o stipriai padidinus būsto temperatūrą gali išsausėti oras, kuris taip pat nebus malonus.

Gyventojai neišnaudoja galimybių

VGTU Pastatų energetikos katedros docentas dr. Giedrius Šiupšinskas pažymi, kad gyventojai ne visuomet pasinaudoja modernių sprendimų suteikiamais privalumais, nes paprasčiausiai nemoka naudotis pastatuose įdiegtomis sistemomis, kurios leidžia individualiai reguliuoti mikroklimatą patalpose.

„Žmonės dažnai nemoka naudotis moderniomis sistemomis, nesupranta, ką reiškia tam tikri įrenginių simboliai ar skaičiukai, kur ir kaip temperatūrą ar oro kiekį reikia reguliuoti. Kalbant konkrečiai apie vėdinimo sistemas, pasitaiko, jog gyventojams nepatinka rekuperatorių skleidžiamas garsas, kitiems atrodo, kad šios sistemos šaldo namus, todėl gyventojai šiuos įrengimus neretai visiškai išjungia“, – sako G. Šiupšinskas.

G. Šiupšinsko teigimu, tinkamai naudojamos vėdinimo sistemos gali būti kritiškai svarbios ir siekiant išvengti langų rasojimo ar ant sienų bei lubų besikaupiančio pelėsio. Nepakankamai vėdinant namus ir juose trūkstant šilumos iš patalpų negali efektyviai pasišalinti drėgmė, kuri tokiu atveju kondensuojasi ant šaltų paviršių – pavyzdžiui, langų ir išorinių buto sienų ar lubų.

„Drėgmės namuose atsiranda nuolat – ruošiant maistą, skalbiant ir paprasčiausiai kvėpuojant, todėl svarbu patalpas tinkamai vėdinti. Patalpų vėdinimas ypatingai svarbus – uždarose erdvėse kaupiasi ne tik drėgmė, tačiau ir teršalai, kurie daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Jeigu namuose nėra įrengta efektyvi rekuperacinė sistema, patalpas reikėtų reguliariai vėdinti trumpam praveriant langus, o gaminant maistą ar vonioje maudantis naudoti gartraukius. Norint išvengti per didelės santykinės drėgmės taip pat reikėtų užtikrinti pakankamą patalpų šildymą“, – pažymi G. Šiupšinskas.

Tariantis su kaimynais galima pasiekti daugiau

YIT Lietuva“ pastatų priežiūros vadovas A. Šimanskas sako, kad nemažai pasiekti galima šilumos energijos naudojimo klausimus derinant bendrai su kaimynais ir daugiabučio bendrija. Pavyzdžiui, jei daugelis daugiabučio gyventojų dieną būna išvykę į darbus, galima susitarti sumažinti rekuperatoriaus į patalpas tiekiamo oro kiekį ir tokiu būdu sumažinti energijos sąnaudas. Taip pat susitarti galima ir dėl tam tikru paros metu mažesnio ar didesnio šilumos tiekimo.

„Technologijos šiandien suteikia išties daug galimybių reguliuoti ir automatizuoti namo šilumos suvartojimą. Laikai, kuomet specialistai šilumą daugiabutyje turėjo reguliuoti rankiniu būdu atsukdami ar užsukdami sklendes, jau yra praeityje. Šiuos procesus šiandien galima reguliuoti daug paprasčiau, tačiau norint iš to gauti naudos, reikia ir pačių gyventojų valios bei sutarimo. Dėl to aktyvūs ir pilietiški kaimynai siekiant efektyvesnio šilumos naudojimo gali pasiekti daugiau“, – sako A. Šimanskas.

Tuo metu senų daugiabučių gyventojams norint sutaupyti ir gyventi komfortiškai, ekspertai pataria ieškoti kompleksinių sprendimų. G. Šiupšinskas sako, kad daugeliu atveju be pilnos ar dalinės pastato renovacijos ir inžinerinių tinklų atnaujinimo šilumos energijos suvartojimą name reikšmingai pakeisti gali būti neįmanoma.

„Senesnių daugiabučių gyventojų galimybės labai ribotos. Jie tampa savotiškais situacijos įkaitais ir gali nebent nuspręsti vykdyti pastato renovaciją – apšiltinti ir užsandarinti pastato fasadą, modernizuoti daugiabučio inžinerines sistemas. Atskirais atvejais naudoti energiją efektyviau gali padėti buto langų pakeitimas ar balkono įstiklinimas, tačiau vien tuo reikšmingų pokyčių pasiekti greičiausiai būtų sunku“, – sako G. Šiupšinskas.

Tuo metu A. Šimanskas atkreipia dėmesį ir į gyventojų sąmoningumą, nuo kurio nemaža dalimi priklauso, kokią kainą teks mokėti už šildymą. Be reikalo nepaliekant pravirų laiptinių durų ir butų langų bei tinkamai sureguliuojant šilumos tiekimą, energiją daugeliu atvejų galima naudoti efektyviau ir mokėti už ją mažiau.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.