Labiausiai išsiskyrė miegamųjų mikrorajonų centrinėje dalyje zona: Šnipiškės, Žirmūnai, dalis Baltupių ir Antakalnio, kurioje fiksuojamas gana įspūdingas kainos šuolis – apie 4,3 proc. per mėnesį.
„Aišku suprantama kad, kaskart sudaromi sandoriai gali būti skirtingi ir identiškų dviejų butų nebūna, o ir mes neturime galimybės patikrinti parduotų butų visų kainą įtakojančių charakteristikų, todėl tam tikras kainų svyravimas tiek į teigiamą, tiek į neigiamą pusę galimas vien dėl jų.
Visgi, kalbant apie netoli centro esančius miegamuosius rajonus, ypač Šnipiškes, galime pažiūrėti ir į naujai statomų projektų kainodaras, kurios gana aiškiai parodys taip pat gana įspūdingą kainų padidėjimą, todėl galima manyti, kad toks butų kainų iššokimas antrinėje rinkoje galbūt ir nėra atsitiktinis“ – komentuoja „1Partner LT“ direktorius Viktoras Račkovskis.
Šių metų lapkritį senieji sostinės miegamieji mikrorajonai išlaikė kainų didėjimo tendenciją, o kiek netikėtai nustebino centrinė ir pietinė miesto dalys, kuriose butai buvo parduodami kiek mažesnėmis kainomis nei šių metų spalį.
Pasak V. Račkovskio, tokie pokyčiai taip pat labai neturėtų stebinti, nes mikrorajonai, kuriuose kainos didėjo, yra labiausiai atsilikę nuo prieškrizinių kainų, o centrinėje ir pietinėje dalyse butų kainos jau pasiekusios buvusius rekordus, todėl čia demonstruoti augimą yra sudėtingiau.
2020 m. rudenį pristatytas būsto kainų indeksas parodo būsto kainų pokytį skirtingose Vilniaus miesto zonose. Analizuojant Vilniaus miestą, „1PI“ indeksas stebi butų kainų lygį ir pokytį 6-iose skirtingose sostinės teritorijose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (sostinės centrinės dalies svoris visoje teritorijoje yra 19 proc., miegamųjų rajonų centrinės dalies – 21 proc., pietinės dalies – 8 proc., sovietinės statybos miegamųjų rajonų – 38 proc., Pilaitės mikrorajono – 5 proc., šiaurinės dalies – 9 proc.). Stebimose 6-iose teritorijose butų skaičius sudaro apie 89 proc. sostinės butų fondo.
Iki šiol šalyje naudoti Lietuvos institucijų ir kitų nekilnojamojo turto bendrovių sukurti būsto kainų indeksai leisdavo stebėti tik apibendrintą konkretaus pasirinkto miesto būsto kainų pokytį.
