Reikia palikti pamatus „peržiemoti“, o 2 aukštų namas pigesnis nei vieno – netiesa: taip tvirtina ekspertas

Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.

Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Didžiausi mitai apie statybas, kuriais vis dar tikima: reikia palikti pamatus „peržiemoti“, dviejų aukštų namas pigesnis nei vieno, architektas reikalingas tik dėl to, kad pats negaliu gauti statybos leidimo nusipaišytam namui, kuo daugiau kamerų langų profiliuose, tuo šiltesnis langas, ir kodėl klausimas, kiek kainuoja pastatyti namo kvadratinį metrą, yra neteisingas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

„Žinių radijas“, „Tarp keturių sienų“, Mantas Mikočiūnas

Dec 23, 2020, 8:28 PM, atnaujinta Dec 24, 2020, 10:37 AM

Visus šiuos mitus „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ aptarė individualius namus statančios įmonės savininkas ir seminarų apie individualių namų statybas lektorius Linas Mikaila.

Sakoma, kad gerą namą galima pastatyti iš trečio karto. L.Mikaila šiai minčiai bent iš dalies pritartų. Jo žodžiais, jei namą statosi neprofesionalas, iš trečio karto, ištaisius visas klaidas, turėtų pastatyti daugmaž kokybišką. Pats konsultuojantis statybų planavimo klausimais, L.Mikaila pabrėžė, kad iš dvidešimties besistatančiųjų namus tik du samdo profesionalus ir jais pasitiki.

Į specialistus pastaruoju metu kreipiasi vis jaunesni žmonės, kurie suvokia, kad turi dirbti savo darbą ir samdyti išmanančius statybų sritį, o sutaupytą laiką skirti pramogoms, kelionėms ar kitiems pomėgiams. Būtent su jaunąja karta, pašnekovo žodžiais, ateina pasitikėjimas profesionalais.

Vienas mitų, kuriuos dažnai tenka girdėti, kad pamatus reikia palikti peržiemoti, tik tuomet tęsti statybas. „Tai yra mitas, kurį vadinu mitų karaliumi. Didžioji klientų dauguma to teiraujasi. Pasidomėjus, iš kur gavo tokią informaciją, susimąsto, kad kažkur girdėjo. Bandžiau ieškoti, iš kur čia tokie mitai. Spėju todėl, kad kažkada pamatams naudoti akmenys. Tuomet pralaukdavo žiemą, kad pasižiūrėtų, iškilnoti jie ar ne. Jei iškilnoti, vadinasi, gruntas blogas, pamatus reikia perkelti kitur“, – pasakojo statybų įmonės vadovas.

Dabar atliekami grunto tyrimai, antra, pamatai nusistovi tuomet, kai gauna krūvį, ne patys savaime. Jei yra stogas, sienos, pamatai kažkiek deformuojasi – tai natūralus procesas, bet ilgalaikių pasekmių tas neturi.

Tikima ir tuo, kad statybų pradėti prieš žiemą nevalia. L.Mikailos žodžiais, daugiau nei pusę statybų jo vadovaujama įmonė pradeda prieš žiemą. Kol gruntas neįšalęs, įgręžiami poliai pamatams. Betono, mūro mišinių priedai leidžia vykdyti statybos darbus žiemą. Statyti individualų namą, anot eksperto, žiemą geriau ir dėl logistinių dalykų. Pavasarį pradeda trūkti betono, pabrangsta polistireninis putplastis, trūksta laisvų statybininkų.

Puiki statybų pradžiai data – liepos pradžia, kada, pradėjus darbus, galima iki žiemos suspėti apšiltinti fasadą ir jį apdailinti, mat tinkas ar klinkeris bijo šalčio.

„Jei nespėjama darbų pradėti liepos pradžioje, ar pradėsi rugsėjį, ar spalį, vadinamoji „dėžutė“ bus baigta pavasarį. Daug kas pavasarį įsigijęs sklypą mano greitai pasirengs projektą ir pradės statybas. Visgi realybė kiek kitokia. Nuo apsilankymo pas architektą iki statybų leidimo praeina maždaug pusmetis. Gali skubėti, bet jei projektas individualus, ne kartotinis, jis negimsta greitai.

Šeima turi apgalvoti, susigyventi su juo. Yra buvę atvejų, kuomet, pradėjus nuo klasikinio namo, viskas baigėsi visai kitokios architektūros namu plokščiu stogu. Panašiai kaip moterims su suknelės pirkimu. Turi nueiti vieną pasižiūrėti, pasimatuoti, grįžti, pagalvoti, dar kartą nueiti, o po dviejų savaičių nusipirkti. Namo projektavimas ir statyba nėra spontaninis darbas, nereikia skubėti“, – lygino specialistas.

Nemažai laiko užtrunka pasirenkant medžiagas, technologijas, langus, kurių kriterijų tikrai daug. Reikia išsirinkti čerpių danga ar skarda, langai plastikiniai ar mediniai, klinkerio begalė rūšių, kainų skirtumai didžiuliai, kokios spalvos bus garažo vartai – viską reikia išsirinkti, kad derėtų, nebūtų sugadintas architekto kūrinys.

Kalbant apie inžinerines sistemas, būtų tikrai naudinga žinoti, kur kas bus. Dažnai atsinešamas architektūrinis, konstrukcijų projektas, kuris pakliūna į dizainerio rankas, šis pakoreguoja pertvaras, o pamatai jau padaryti. Ne vienas atvejis, kuomet dėl ergonomikos, derėjimo, fengšui pertvaros, kur jau investuoti pinigai, perdaromos. Nėra labai didelės sumos, bet sukelia klausimų, kodėl nebuvo galima to išvengti. Kuo anksčiau bus pradedamas dizaino projektas, su kuriuo susijusios inžinerinių tinklų vietos, tuo mažiau taisymų reikės.

Kalbant apie meistrus ir jų patikimumą, visuomenėje yra visokių žmonių. Vis svarbesnė tampa ilgalaikė statybininkų reputacija. Kaip chirurgo širdies operacijai nesirenkame pagal žemiausią operacijos kainą, taip ir pigiausius statybininkus rinktis, jei projektas 200 tūkst. ar pusės milijono vertės, labai didelė rizika, panašiai kaip investuoti pinigus į neaiškų interneto kazino.

Žmonės, pašnekovo žodžiais, bijo, kad nesugebės suvokti jiems pateiktos sąmatos. Didžiuliai skaičiai, įvairūs varžtai, skiediniai. Sako: „nieko nesuprantu, samdysiu pagal mažiausią kainą“.

„Labai geras pavyzdys – polių gręžimas. Žmonės nesupranta, bet darant polius gali nutikti taip, kad prireiks dvigubai daugiau betono nei suprojektuota. Jei pasirašei sutartį mažiausiai kainai, statybininkai gręžė polius, pamatė, kad reikės daugiau betono, kartais 100 proc., betono kubinis metras kainuoja 80 eurų, reikia keturių betonvežių po 7 kubinius metrus, galima suskaičiuoti, kiek tai kainuos.

Meistrai po pirmo gręžimo pamato, ar pataikė su betono kiekiu, ar ne. Jei mato, kad jo reikės perpus daugiau, jie gali pasakyti užsakovui, kad reikės daugiau betono, taigi, ir mokėti daugiau. Užsakovas gali prieštarauti ir nemokėti. Teko matyti atvejį, kuomet mėtėsi polių galai, jie buvo sutrumpinti nuo 3 metrų iki 1,8 metro – tokiu būdu sutaupė betonui“, – kalbėjo L.Mikaila.

Nuo sausio 1-osios bus statomi A++ klasės namai. Prieš kelias savaites pašnekovas teigė domėjęsis, tačiau architektai dar neturėjo naujų reikalavimų. Buvo įtampoje, kad reikia projektuoti, tačiau dar nežino, kaip. Gali būti, kad ir šiuo metu tų reikalavimų dar nėra.

Specialistas nepritaria ir dar vienam mitui – statybų sąmatas skaičiuoti pagal 1 kv. m kainą, kaip skaičiuoja daugiabučių statytojai.

„Ar 200 kv. m ploto bažnyčia su 20 m lubomis ir bokštais gali kainuoti tiek, kiek 200 kv. m ploto namas su 3 m aukščio luboms? Kainą lemia ne kvadratiniai metrai, o tūrį apribojančios atitvaros – stogo, sienų, langų kvadratai, kurie turi savo kaštus. Kai juos sudedi, gaunasi namo sąmata. Galima pasakyti, kad pigiausi namai – vieno aukšto su mansarda namai. Tokia racionali statyba paplitusi Skandinavijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Brangiausi namai – dviejų aukštų arba vieno pilno aukšto namai.

Statybų kaina priklauso nuo langų – plastikiniai, mediniai ar aliuminio, fasadas tinkuojamasis, vėdinamasis ar apdailintas klinkeriu. Vėdinamasis fasadas dabartiniuose moderniuose namuose triskart brangesnis nei tinkuojamasis. Stogas – skarda ar čerpės. Vidaus įranga – nuo brangiausios iki pigiausios. „Vieno kvadrato kainos tiesiog nėra“, – reziumavo pašnekovas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.