Įranga, nuplaunanti kiekvieno iš statybvietės išvykstančio sunkvežimio ratus. Traktoriai, ginkluoti šepečiais, kurie šveičia šaligatvius ir gatves aplink statomą namą.
Visa tai – tik svajonės. Arba tai pamatysi tik statybvietėse miesto centre.
Tiesa, statybininkai žino, kad už aplinkos teršimą galima gauti nemenką baudą, tačiau skuba tvarkytis tik sulaukę skundų ar savivaldybės įspėjimų.
Pavirto kaimo šunkeliu
Gyventojai kelias dienas fiksavo, kaip atrodo naujas Giedraičių gatvės asfaltas. Jį užteršė iš statybvietės išvažiuojantys sunkvežimiai, ant kai kurių švietė įmonės „Vilniaus rentinys“ ženklai.
„Giedraičių gatvė buvo baisi. Ačiū savivaldybei, suremontavo. O dabar ji vėl tokia pat, kaip kaimo ūlyčia“, – skundėsi Daugėliškio gatvėje gyvenanti Izabelė.
Pasak moters, statybininkai, matyt, tikėjosi, kad neateis drėgnesnis laikotarpis: „Kiekvieną dieną einu pro statybvietę ir nė karto nepastebėjau, kad plautų sunkvežimių ratus. Kada statybininkus išauklės?“
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžejus Dinikis pasakojo, kad jau susisiekė tiek su teritorijos plėtotoju, tiek su statybos darbų vadovu.
„Plėtotojas tą pačią dieną sutvarkė gatvę.
Taip pat jis buvo įpareigotas nenukreipti transporto srauto į asfaltuotą gatvę“, – aiškino savivaldybės atstovas.
Kratosi atsakomybės
Įmonės „Vilniaus rentinys“ generalinis direktorius Danas Zykus tikino, kad jų įmonė nebuvo bausta už gatvių teršimą.
„Rūpindamiesi tvarka ne tik objektuose, bet ir mieste, vairuotojus ir darbų vadovus nuolat įspėjame ir reikalaujame, kad technika iš objektų išvažiuotų tik švariais ratais, – sakė D.Zykus. – Kita vertus, „Vilniaus rentinys“ objektuose, kuriuose dirba, nėra generalinis rangovas, kurio viena iš pareigų ir yra organizuoti ir užtikrinti technikos ratų plovimą bei gatvių valymą“.
„Vilniaus rentinys“ šalia Giedraičių gatvės esančioje Kintų gatvėje įrenginėja pamatus.
D.Zykus tikino, kad į statybvietę jie važiuoja neasfaltuota Daugėliškio gatve, todėl purvais apdrabstyta Giedraičių gatvė – ne jų darbas.
„Ta pačia proga verta paminėti, jog keista, kad iki šiol Vilniaus centre dar yra išlikusių XX amžiaus pradžią menančių, apleistų, neprižiūrimų, neasfaltuotų ir netgi skalda nedengtų gatvių“, – apie Šnipiškes sakė D.Zykus.
Kildavo cemento dulkės
Giedraičių seniūnaitijos seniūnaitis Miroslavas Bielinis yra pastebėjęs, kad statybininkams niekas nerūpi.
Jis pats yra surinkęs nuotraukų ir vaizdo įrašų kolekciją, kaip iš šios statybvietės išvažiuojantys betonvežiai ant asfalto pridrabsto ne tiktai purvo, bet ir betono.
„Europoje statybvietėse sunkvežimių ratai plaunami, bet tik ne Lietuvoje“, – atsiduso M.Bielinis.
Taip buvo ir anksčiau, kai Giedraičių gatvė dar buvo neremontuota.
Tuo metu aplink jau vyko statybos, tad vasarą ant kelio pridrabstytas betonas sukietėdavo, virsdavo cemento dulkėmis.
Anot seniūnaičio, kelias vasaras gyventojai buvo priversti kvėpuoti cemento dulkėmis, o statybininkai atšaudavo: „Taigi čia žvyrkelis. Vis tiek tą gatvę remontuos.“
A.Dinikis pritarė, kad panašių atvejų pasitaiko: „Tačiau teritorijos plėtotojas puikiai žino, jog statybvietėje turi būti sudarytos sąlygos, kad automobilis išvažiuotų švariais ratais, statybos nekeltų dulkių, užterštumo ir kitų nepatogumų.
Kitu atveju bauda gali siekti ir 600 eurų.“
Teršėjus įspėjo viešai
Nors bauda nemenka, būna, kad statybininkai visiškai nereaguoja į įspėjimus.
Tarkim, gatves prižiūrinčiai įmonei „Grinda“ lapkritį net viešai teko kreiptis į prekybos centrą statančią bendrovę „Baltijos pašvaistė“, kai iš jos statybvietės statybiniu purvu buvo užteršta ne tik Pavilnionių gatvė, bet ir Vakarinis aplinkkelis.
„Statybos rangovai į kartotines pastabas nereaguoja.
Tarša fiksuojama jau ne vieną dieną: tik dėl akių valoma nedidelė gatvės dalis, bet tai realaus efekto neduoda – jei neplaunami iš statybvietės išvažiuojančių transporto priemonių ratai, šluok nešlavęs“, – dėstė „Grindos“ atstovai.
Įvertinus žalą aplinkai ir sveikatai dėl taršos kietosiomis dalelėmis, taip pat įskaičiavus papildomas lietaus nuotekų vamzdyno valymo sąnaudas bendrovei netrukus bus pateikta sąskaita.
„Baltijos pašvaiste“, laukite svečių: viešosios tvarkos pareigūnai netrukus kreipsis dėl aplinkosaugos pažeidimų ir sąnaudų padengimo“, – įspėjo „Grinda“.
Kiti teršėjai įspėti vis dėlto sutvarkydavo gatves. Tarkim, po skundo, kad sunkiasvorė technika išpurvino visą J.Basanavičiaus gatvę, jau tą pačią dieną statybininkai ėmė šveisti grindinį.
Teisinosi technikos gedimu
Statybos projekto vadovė bendrovė „Contestus“ savivaldybę informavo, kad J.Basanavičiaus gatvės teršimas buvo vienkartinio pobūdžio, nes tą dieną dėl gedimo neveikė transporto priemonių plovimo įrenginys.
Jie nurodė, kad gatvių valymo paslaugas teikianti bendrovė specialia technika išvalė užterštą gatvę.
Vilniečiai šiemet yra piktinęsi ir dėl Linkmenų, Girulių gatvių, kurias purvu užteršė iš statybviečių važiuojančių sunkvežimių ratai.
Gatvę per rekonstrukciją susiaurino
Giedraičių gatvės rekonstrukcija baigta prieš du mėnesius. Skaičiuojama, kad šia gatve per parą kasdien pravažiuoja daugiau kaip 4 tūkst. transporto priemonių.
Tranzitinio automobilių eismo dvipusė ir pėstiesiems nesaugi Giedraičių gatvė yra susiaurinta iki vienos krypties vienos eismo juostos gatvės su atskirtais dviračių ir pėsčiųjų takais.
Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ projektuota gatvės rekonstrukcija apėmė beveik 1 kilometro gatvės atkarpą nuo Lvovo iki Žalgirio gatvės ir 200 metrų ilgio S.Fino gatvės atkarpą nuo Giedraičių iki Kalvarijų gatvės.
Šiose atkarpose iki privačių sklypų erdvių buvo pakeista danga, sutvarkyti įvažiavimai ir priėjimai prie pastatų.
Atnaujinus gatvės kelio dangą buvo nutiestas ir naujas dviračių takas, įrengtas modernus gatvės apšvietimas, atitinkantis šiuolaikinius reikalavimus, atnaujinti inžineriniai tinklai.
Siekiant išsaugoti Giedraičių gatvėje tvyrančią istorinę Skanseno atmosferą dalis formuojamų erdvių prie gatvės yra atitvertos naujomis tvarkingomis medinėmis tvorelėmis. Įsiklausius į gyventojų pastabas taip pat įrengti vartai ir varteliai, kitos laisvos erdvės papildytos Šnipiškių kvartalui būdingais želdiniais.
Tvoroms nutarė skirti daugiau dėmesio
Savivaldybė pradėjo taikyti naują metodą statybos vietų aptvėrimo kontrolei.
Prašydami leidimo kasimo ir aptvėrimo darbams rangovai turės įsipareigoti, vos įrengus objekto aptvėrimą, sukelti jo nuotraukas į tam sukurtą įrankį – kontrolės sistemą. Vėliau tai turės būti pakartojama kiekvienąkart, kai bus pakeičiama aptvėrimo vieta ar forma.
Atliekant darbus, kurie laikinai sutrikdo įprastą judumą, šios pareigos turės laikytis ir mieste dirbančios savivaldybės įmonės.
Statybos vietą pėstieji turi praeiti saugiai, judėti turi būti patogu ir stumiantiems vežimėlius, ir važiuojantiems neįgaliojo vežimėliu, o nuorodos prie aptvėrimo vietų turi būti suprantamos ir senjorui, ir mažamečiui, ir silpnaregiui, ir Kelių eismo taisyklių nemokančiam žmogui. Tai pagrindiniai reikalavimai, kuriuos turi išpildyti statybų vykdytojai.
Saugus praeiti pėsčiųjų takas turi būti be kliūčių, pakankamo pločio. Rekomenduojamas yra 2,25 metro, kad galėtų prasilenkti trys pėstieji arba du važiuojantieji rateliais ar dviračiais, mažiausias – 1,5 metro.
