Dešimtmečius socialinio būsto eilėse laukę vilniečiai atsikvėpė: yra paprastesnė ir greitesnė išeitis Paaiškino, kaip gauti kompensaciją būsto nuomai

Metų metus eilėse socialiniam būstui gauti laukę vilniečiai pagaliau gali lengviau atsikvėpti. Pasinaudojus kompensacija daliai būsto nuomos mokesčio apmokėti, galima kur kas greičiau gauti reikalingą būstą.

Pavyzdžiai rodo, kad kompensaciją daliai būsto nuomos mokesčio apmokėti gauti paprasta, ji mokama visuomet nustatytu laiku, todėl nuomotojui netenka sukti galvos, o šeimoms ar asmenims kur kas paprasčiau išsirinkti būstą, atitinkantį jų poreikius.<br>123rf nuotr.
Pavyzdžiai rodo, kad kompensaciją daliai būsto nuomos mokesčio apmokėti gauti paprasta, ji mokama visuomet nustatytu laiku, todėl nuomotojui netenka sukti galvos, o šeimoms ar asmenims kur kas paprasčiau išsirinkti būstą, atitinkantį jų poreikius.<br>123rf nuotr.
Galimybę gauti kompensacija tenka ir tiems, kurių nuosavo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Galimybę gauti kompensacija tenka ir tiems, kurių nuosavo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Galimybę gauti kompensacija tenka ir tiems, kurių nuosavo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Galimybę gauti kompensacija tenka ir tiems, kurių nuosavo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Galimybę gauti kompensacija tenka ir tiems, kurių nuosavo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Galimybę gauti kompensacija tenka ir tiems, kurių nuosavo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Galimybę gauti kompensacija tenka ir tiems, kurių nuosavo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų. <br>V.Skaraičio nuotr.
Galimybę gauti kompensacija tenka ir tiems, kurių nuosavo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų. <br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 2, 2021, 9:01 AM, atnaujinta Jan 7, 2021, 6:07 PM

Laukė daugiau nei 10 metų

Viena iš valstybės siūlomų paramos būstui išsinuomoti formų yra būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimas, kuria siekiama mažinti gyventojų socialinę atskirtį ir skurdą, užtikrinti asmenų ir šeimų lygybę.

Vilnietis Rodionas (33 m.) ne taip seniai su žmona ir dviem vaikais naudojosi tokia valstybės suteikta galimybe gauti kompensaciją nuomos mokesčiui.

„Augau be mamos. Paauglystėje nuo 12 iki 16 metų gyvenau vienas rūsyje. Galiausiai patekau į vaikų globos namus, bet ten praleidau tik porą savaičių ir iš ten pabėgau. Manęs niekas neieškojo. Visi mes, sulaukę pilnametystės, turime teisę gauti socialinį būstą. Tačiau aš pats eilėje socialiniam būstui gauti laukiau daugiau nei 10 metų“, – prisiminė vyras.

Jis pasakojo, kad visi sunkumai baigėsi, kai galiausiai atsidūrė vienos iš savivaldybės įmonių – „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojų kabinete.

„Iki šiol esu dėkingas specialistei Gitanai, kuri man išaiškino, kaip aš galiu gauti kompensaciją nuomai. Ši eilė yra kur kas trumpesnė ir ta galimybė suteikiama greičiau. Iki tol patys su šeima nuomuojomės butą, bet verstis nebuvo taip lengva. Esame be galo dėkingi savivaldybei“, – pasakojo Rodionas. Vyras teigė, kad kompensacija naudojosi beveik dvejus metus. O šiuo metu jau gyvena nuosavame name.

„Neleidau laiko veltui. Buvau dažytojas, o per porą metų pavyko sukurti savo apdailos įmonę. Atsistojome ant kojų, norėjo ir tuomet atsisakėme valstybės paramos. Nematau prasmės piktnaudžiauti. Tačiau tikrai labai nuostabu, kad tokią paramą valstybė teikia ir žmonės ja gali pasinaudot“, – patirtimi dalijosi vilnietis.

Jis prisiminė, kad dokumentų tvarkymas kompensacijai gauti buvo labai paprastas. Radiono atveju būsto savininkui 330 eurų nuomos mokestį savivaldybės įmonė pervesdavo tiesiai nuomotojui. Vyras patikino, kad būstą susirasti nebuvo itin sudėtinga, o nuomotojas niekuomet nesiskundė.

„Manau, kad buvome tvarkingi, malonūs ir draugiški kaimynai“, – šypsojosi vilnietis.

Palengvino vienišos mamos gyvenimą

Kita vilnietė Gabrielė (24 m.) socialinio būsto eilėje nutarė net nelaukti, tačiau jei būtų tai dariusi, tai būtų trukę apie penkerius metus. Dabar moteris jau metus su dviem vaikais gyvena išsinuomotame bute, kurio nuomos dalį kompensuoja valstybė.

„Išėjusi iš vaikų globos namų žinojau apie galimybę gauti socialinį būstą, tačiau reikėjo kasmet tvarkytis daug dokumentų, be to, žinojau, kad tą būstą retai kas gauna, todėl nuomojausi savo būstą ir eilėje net nebelaukiau. O atsiradus galimybei pasinaudoti kompensacija nuomos mokesčiui – iš karto nutariau ja pasinaudoti“, – pasakojo moteris.

Gabrielė patikino, kad ši alternatyva socialiniam būstui yra kur kas patogesnė. „Tai labai palengvina mano ir vaikų gyvenimą. Už būstą turėčiau mokėti daugiau nei 500 eurų, o dabar mokame ženkliai mažiau, nes daugiau nei pusę sumos kompensuoja valstybė“, – džiaugėsi Gabrielė. Jauna moteris pripažino, kad galbūt ne visi nuomotojai nori nuomoti būstą jaunai mamai su vaikais. „Kai kurie baiminasi, kad moteris gali tapti nemoki, o su vaikais nebegalės jos iškraustyti. Šiuo atveju savivaldybės įmonė perveda dalį nuomos mokesčio tiesiai nuomotojui, tai vyksta reguliariai, tad visos pusės patenkintos“, – pasakojo moteris. Ji pridūrė, kad vienintelė sąlyga – nuomotojas būstą turi nuomoti legaliai ir susimokėti mokesčius.

Kasmet – vis daugiau besikreipiančiųjų

Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktorius Tadas Balsevičius prisiminė, kad dar prieš penkmetį visoje šalyje tokia kompensacija naudojosi tik 12 šeimų – 42 asmenys, o metams bėgant kompensacijos skyrimo tvarka vis kito, tuo pačiu daugėjo ir kompensaciją gaunančių šeimų skaičius.

„2015 metais Kompensacija galėjo pasinaudoti tik tie, kurie sulaukdavo pasiūlymo nuomotis socialinį būstą. Vėliau įstatymas buvo pakeistas ir kompensacija buvo siūloma pasinaudoti visoms šeimoms ir asmenims, kurie buvo įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Tačiau Kompensacijos gavimo laikotarpis nebuvo įskaitomas į buvimo sąraše laikotarpį. Siekiant padidinti susidomėjimą minėta paramos forma, buvo pradėta kas ketvirtį siųsti pasiūlymus pasinaudoti kompensacija gyventojams, laukiantiems socialinio būsto“, – pasakojo jis.

2016 metais vien Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje Kompensacija pasinaudojo 134 šeimos – 326 asmenys. Tuomet vienam asmeniui ar šeimos nariui kompensuojama suma sudarė 73,60 eurus per mėnesį.

Po metų pasikeitė teisinis reglamentavimas ir buvo įtvirtinta, kad kompensacijos gavimo laikotarpis įskaitomas į buvimo tokių asmenų ir šeimų sąrašuose laikotarpį. Kompensacijos dydis buvo apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmenų skaičių šeimoje. Vienam šeimos nariui buvo skiriama 78,34 Eur suma per mėnesį, tačiau negalėjo viršyti būsto nuomos mokesčio dydžio. Per 2017 metus Kompensacija pasinaudojo jau 304 šeimos – 735 asmenys.

„Didėjant baziniam Kompensacijos dydžiui, 2018 m. Kompensacijos dydis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje vienam asmeniui ar šeimos nariui sudarė 78,85 Eur per mėnesį ir kompensacija pasinaudojo jau net 629 šeimos – 1296 asmenys. O prieš dvejus metus kompensacijos dydis vienam asmeniui ar šeimos nariui sudarė 79,87 Eur per mėn. Kompensacija tuomet pasinaudojo 790 šeimų – 1904 asmenys“, – vardijo T. Balsevičius.

Nuo 2019 metų rugsėjo kompensacijų mokėjimo reglamentavimas vėl šiek tiek keitėsi. Siekiant sudaryti sąlygas paramą būstui gauti tada, kai jos reikia, naujoje įstatymo redakcijoje buvo įtvirtinti didesni leistini vyriausybės remiami pajamų dydžiai.

Asmenys, kurių pajamos didesnės ir kurie dėl to negali pasinaudoti parama būstui išsinuomoti, įgavo galimybę kreiptis dėl kompensacijos. Tai reiškia, jog asmenys ir šeimos, norintys gauti kompensaciją, neprivalo įsirašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, o įsirašę į minėtą sąrašą ir gaunantys kompensaciją, neišbraukiami iš jo.

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje iki praėjusių metų birželio pabaigos kompensuojama suma vienam asmeniui ar šeimos nariui sudarė 92,42 Eur, tačiau negalėjo viršyti būsto nuomos mokesčio dydžio.

„Praėjusių metų liepą vėl keitėsi teisinis reglamentavimas, kuris numato, kad asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į kompensaciją, būsto nuomos kompensacijos dydis nustatomas pagal bazinį kompensacijos dydį. Jis negali būti mažesnis negu vyriausybės nustatytas minimalus bazinis kompensacijos dydis. Kompensacijos dydis asmenims ar šeimoms priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir nuomojamo būsto naudingojo ploto, faktiškai tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui, tačiau negali viršyti nuomos mokesčio“, – paaiškino T. Balsevičius.

Kas turi teisę gauti kompensaciją?

Paklaustas, kas turi teisę gauti kompensaciją būsto nuomai „Vilniaus miesto būsto“ direktorius Tadas Balsevičius paaiškina, kad išskiriamos dvi asmenų grupės.

„Pirmoji – tai asmenys ir šeimos įsirašę į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą. Antroji – asmenys ir šeimos neįsirašę į aukščiau minėtą sąrašą, tačiau teikiantys prašymą dėl kompensacijos mokėjimo. Kompensaciją gali gauti asmenys ir šeimos, kurie deklaravo turtą ir gautas pajamas, o deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių“, – aiškino T.Balsevičius.

Jis pridūrė, kad tokie asmenys ir šeimos negali turėti nuosavo būsto arba tas būstas turi būti fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų. Galimybę gauti kompensacija tenka ir tiems, kurių nuosavo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos forma.

„Iš įstatyme reglamentuojamos šeimos sąvokos matome, kad šeimą sudaro ir globojami asmenys ir vaikai iki 18 metų , taip pat pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose. Kompensacijas mokame šeimoms, kurias sudaro tie patys asmenys, kurie turi teisę stovėti eilėje, ir kompensacijų dydis priklauso būtent nuo asmenų skaičiaus. Džiugu, kad kompensacijos yra diferencijuojamos ir šiuo metu vienam asmeniui be šeimos galime mokėti daugiau, nei vienam asmeniui, kuris įeina į šeimos sudėtį. Tai suteikia daugiau galimybių aprūpinti parama vienišus asmenis, kurių pajamos yra mažesnės“, – džiaugėsi „Vilniaus miesto būsto“ vadovas.

Pavyzdžiai rodo, kad kompensaciją daliai būsto nuomos mokesčio apmokėti gauti paprasta, ji mokama visuomet nustatytu laiku, todėl nuomotojui netenka sukti galvos, o šeimoms ar asmenims kur kas paprasčiau išsirinkti būstą, atitinkantį jų poreikius.

Tekstas parengtas bendradarbiaujant su SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.