Nuosavas butas nebėra būtinybė – tą supratę verslininkai imasi Lietuvoje nematytų projektų

Kad investicija į būstus, skirtus nuomai, gali būti rizikinga ir reikėtų keliskart pagalvoti prieš priimant vieną svarbiausių sprendimų gyvenime, praėjusių metų pabaigoje įspėjo vienas pagrindinių nekilnojamojo turto rinkos žaidėjų. Esą, bendrovėms svarstant žengti į nuomos rinką ir konkuruoti su pavieniais nuomotojais, pastarųjų investicijos gali ir neatsipirkti. Visgi, praėjus kelioms savaitėms, patyręs verslininkas nebėra toks kategoriškas – jo žodžiais, nuomos rinka pavienių nuomotojų rankose liks dar bent dešimtmetį.

Nuoma nebėra kambariukas ir lova, vis didesnę vertę kuria paslaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuoma nebėra kambariukas ir lova, vis didesnę vertę kuria paslaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuoma nebėra kambariukas ir lova, vis didesnę vertę kuria paslaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuoma nebėra kambariukas ir lova, vis didesnę vertę kuria paslaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuoma nebėra kambariukas ir lova, vis didesnę vertę kuria paslaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuoma nebėra kambariukas ir lova, vis didesnę vertę kuria paslaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuoma nebėra kambariukas ir lova, vis didesnę vertę kuria paslaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuoma nebėra kambariukas ir lova, vis didesnę vertę kuria paslaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuoma nebėra kambariukas ir lova, vis didesnę vertę kuria paslaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuoma nebėra kambariukas ir lova, vis didesnę vertę kuria paslaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuoma nebėra kambariukas ir lova, vis didesnę vertę kuria paslaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuoma nebėra kambariukas ir lova, vis didesnę vertę kuria paslaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuoma nebėra kambariukas ir lova, vis didesnę vertę kuria paslaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuoma nebėra kambariukas ir lova, vis didesnę vertę kuria paslaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuoma nebėra kambariukas ir lova, vis didesnę vertę kuria paslaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuoma nebėra kambariukas ir lova, vis didesnę vertę kuria paslaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Jan 20, 2021, 8:25 PM, atnaujinta Jan 20, 2021, 8:52 PM

Kas nuomosis žino, kur – neaišku

Nekilnojamojo turto plėtojimo bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, kalbėdamas apie butų nuomos rinką, pabrėžė, jog daugybę metų nuoma priklauso išimtinai privatiems asmenims, ir tai turėtų keistis. „Mūsų bendrovė nuomoja biurus, prekybos centrus, kodėl negalime nuomoti butų? Vakarų pasaulyje būsto nuoma itin populiari. Vokietijoje nuomojama kone 60 proc. būsto.

Lietuva – išskirtinė šalis Europoje, kur ilgą laiką absoliuti dauguma žmonių norėjo turėti nuosavą būstą. Pastebime, kad tendencijos Lietuvoje taip pat pamažu keičiasi, artėjame prie Vakarų Europos, taigi, mums atrodo, kad nuomos segmentas taps vis populiaresnis ir plėsis. Ketiname pabandyti žengti į nuomos rinką dar šiais metais, nors pirmieji mūsų bandymai jau buvo, tik išbandėme modelį „Nuomokis ir pirk“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Avulis.

Praėjusių metų pabaigoje, pirmiesiems Baltarusijos piliečiams persikėlus gyventi į Lietuvą, iškilo aktualus klausimas, ar pakaks butų nuomai. Skaičiuojama, jog rinkoje šiuo metu jų trūksta daugiau kaip tūkstančio.

Kad butų nuoma ateityje gali pereiti į NT kompanijų rankas, anot pašnekovo, natūralu, mat įmonės disponuoja didesniu kapitalu nei fiziniai asmenys, todėl gali šią veiklą padaryti efektyvesnę ir skaidresnę. Antra vertus, kompanija, galėdama išnuomoti ne vieną butą, gali pasiūlyti būstą skirtingose miesto vietose, įvairaus ploto, greičiau reaguoti į nesklandumus.

Pašnekovas neabejoja – nuomininkui gali būti patrauklesnis toks variantas. „Visgi nebūčiau didelis optimistas, manau, kad dar kelerius metus ar net dešimtmetį privatūs investuotojai ir žmonės, kurie nuomoja būstą, dominuos rinkoje. Pokyčiai, jei ir bus, bus laipsniški. Didžiosios kompanijos nestatys būsto nuomai, jei pajaus, kad poreikio nėra arba jis mažesnis, nei planuota, ar krenta kainos“, – komentavo pašnekovas.

Fiziniai asmenys turi sukaupę be galo daug pinigų – santaupos jau viršija 17 milijardų eurų. Kad lėšos nenuvertėtų, lietuviai renkasi patikimą būdą – perka butus ir juos nuomoja. Kadangi NT kasmet brangsta po maždaug 5 proc., investuotojai gauna tam tikrą savo kapitalo grąžą, sykiu apsaugo pinigus nuo nuvertėjimo.

Paklaustas, ar svarstė, kokie žmonės galėtų tapti bendrovės siūlomų būstų nuomininkais, A. Avulis paaiškino, jog jei ir būstų nupieštas potencialaus nuomininko portretas, ateityje jis gali virsti satyriniu. „Dažnai žmonės nori gyventi miesto centre, tačiau su vaizdu į mišką, kad nebūtų kaimynų. Kartais juokaujame, kad idealaus varianto tiesiog nėra.

Jei ir žinosime potencialių nuomininkų poreikius, kitas klausimas, ar mes galime miesto centre įsigyti žemės sklypą. Atsakymas – ne. Per pastaruosius kelerius metus susiformavo chaosas, kuomet savivaldybė laimina konversijos projektus, nori, kad gamyklų, sandėlių vietoje būtų statomi gyvenamieji namai, o Nacionalinė žemės tarnybe tam prieštarauja.

Tokiame chaose dirbant nedaug ką gali planuoti. Statai, kur pavyksta, prisiimi labai daug rizikos, nes kai kuriose vietose galiausiai statyti nebeleidžiama, projektai stabdomi, visa tai turės įtakos tiek mūsų verslui, tiek vartotojams“, – atkreipė dėmesį bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas A. Avulis.

Kaip ateityje galėtų keistis nuomos kainos, pašnekovo žodžiais, lems ne tai, ko verslas ar vartotojai nori, bet paklausa. Jei paklausa išliks didelė, atsiras prielaidų kainoms augti, jei mažės – kristi. Iki prasidedant pandemijai, pakankamai daug butų buvo skirti trumpalaikei nuomai.

Tokie nuomotojai konkuruodavo su viešbučiais, butus nuomodavo baltarusiams, iš kitų šalių atvykstantiems, tiems, kuriems atrodė, jog gyventi bute geriau ir pigiau. Kai ta rinka sugriuvo, nuomotojai perėjo į ilgalaikę nuomą, nuomos kainos krito apie 10 proc. Metų pabaigoje, pradėjus atvykti baltarusiams, atsiradus didesniam būsto poreikiui, kainos pradėjo didėti.

Baltarusių atvykimo A. Avulis nesureikšmina, nes dauguma Vilnių įsivaizduoja kaip laikiną stotelę, tikisi, kad po kelerių metų galės grįžti į gimtinę. „Galbūt tai neįvyks, bet tą reikėtų įsivertinti. Dalis lietuvių, emigravę į Norvegiją ir kitas šalis, taip pat nori grįžti į Lietuvą. Emigracijos klausimas – labai aktualus nuomos rinkai. Galioja labai paprasta taisyklė – jei gyventojų skaičius didės, nuomos kainos nekris“, – įsitikinęs pašnekovas.

Būsto pirkti nebeskuba – nemato reikalo

Bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas portalui lrytas.lt komentavo, jog NT rinkoje išties atsiranda nauja galimybė, kuomet statomas daugiabutis, turint tikslą butus tik nuomoti. Tokiu būdu plėtotojas, investavęs pinigus, grąžą gauna ne momentiškai, pardavęs butus, bet iš nuomos.

Nuoma nebėra kambariukas ir lova, vis didesnę vertę kuria paslaugos. Manau, kad keičiasi požiūris, visų pirma, iš valstybės pusės, kuri atkreipė dėmesį į privatų nuomos verslą ir pradėjo aktyviau susirinkinėti pajamas iš jo. Sąlygos tarp privataus nuomotojo ir institucinio nuomotojo turėtų būti vienodos (mokesčiai, atsiskaitymai su tiekėjais ir pan).

Kitas labai svarbus aspektas – kaštų, susijusių su nuomos valdymu mažėjimas, nuomos valdymo skaitmenizavimas ir automatizavimas tiek būsto pasirinkimo, tiek aptarnavimo, tiek papildomų paslaugų (valymo, skalbimo, tvarkymo) užsakymas stumia šį segmentą į kardinaliai naujus sprendimus. Tiems sprendimams įgyvendinti reikia išmaniųjų sistemų pastate, taip, ko gero, užgimsta nauja Lietuvai, bet sena Skandinavijai verslo rūsis – gyvenamasis komercinis būstas“, – kalbėjo M.Kulbokas.

Pašnekovas neabejoja – verslo skaidrumas (privataus ar institucinio) yra viena iš būtiniausių sąlygų. Tik vienodos verslo sąlygos gali leisti plėtotis šiai NT sričiai. Viena – konkuruoti su verslo liudijimą perkančiu asmeniu, kita – su mokančiu PVM, pajamų ir vertės augimo mokesčius.

„Nepaisant visko manau, jog plėtotojai vis labiau atras šią veiklą ir dėl savo investicijų diversifikavimo. Negali visų savo plėtros planų sudėti į vieną pintinę, ko gero, šiuo etapu nedrąsiai plėtotojai ir siekia – diversifikavimo.

Būsto nuoma yra pakankamai populiarus lietuvių investavimo objektas. Plėtotojai ar fondai mato perspektyvas ir pradeda aktyviau dalyvauti šioje rinkoje, tai padės „išbalinti“ rinką, netgi, sakyčiau, padės valstybei skaidrinti nuomos verslą, jei bus reikalaujama akivaizdžiai vienodėjančių mokestinių sąlygų.

Vartotojai, tie kurie dalyvaus nuomos rinkoje, turėtų tik laimėti, nes, mano manymu, kils nuomos paslaugos kokybė. Labiausia tokia paslauga bus paklausi tarp jaunų, išsilavinusių, atėjusių į darbo rinką ir gaunančių savarankiškas pajamas bei susikoncentravusių į karjeros augimą, nuomininkų.

Vilnius auga, keičiasi sostinės gyventojai, įsigyti nuosavą būstą nebėra būtinybė. Laisvė dirbti ir uždirbti, būti čia ir dabar, keistis ir keisti – yra naujos kartos šūkiai, todėl dažnai tai sutampa su laikino būsto sprendimais“, – reziumavo pašnekovas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.