Ekspertai vienbalsiai sako, jog vienintelė galimybė išvengti neplanuotų didelių išlaidų – drausti daugiabučio namo bendrąją nuosavybę.
Daugiabučių namų bendroji nuosavybė – tai visas turtas, kuris lygiomis dalimis, proporcingai pagal turimą būsto plotą, priklauso visiems namo savininkams.
Tai – sienos, stogas, fasadas, pašto dėžutės, laiptinės langai bei durys, vamzdynai ir kitas panašus turtas. Kai jis sugadinamas piktavališkai ar dėl gamtos stichijos, piniginę tenka atverti visiems gyventojams. Neretai – ir labai plačiai.
Gamtos išdaigos plonina pinigines
Jei vandalizmo atveju dar galima nustatyti kaltininkus ir išieškoti žalą iš jų, tai gamtos stichijos padarytą žalą kaltininkui nepateiksi. Todėl vienintelis būdas apsisaugoti nuo neplanuotų išlaidų žalos atveju – pasirūpinti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės draudimu.
Neseniai Lietuvą gausiai nuklojusi sniego paklotė sutrikdė ne tik elektros tiekimą, apsunkimo eismo sąlygas, bet ir pridarė nuostolių daugiabučiams. Fiksuota atvejų, kai sniego neatlaikę medžiai virto ant namų stogų ir jų būstų savininkams sukėlė ne tik nepatogumų, bet ir neplanuotų finansinių išlaidų.
Tiesa, gamta savo nagus rodo ne tik žiemą. Vasarą, vėtrų metu lūžtantys medžiai ar vėjo gūsiai taip pat neretai pridaro nemenkų nuostolių.
Priešnuodis stichijai – draudimas
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis sako, kad nelaimingi atsitikimai, susiję su daugiabučių bendrojo naudojimo konstrukcijomis bei patalpomis, ir dėl to atsirandantys dažnai nepakeliami finansiniai kaštai gyventojams yra aktuali šiandienos problema.
Ir nors savo privačius būstus draudžia apie 30 proc. šalies gyventojų, apie bendrosios nuosavybės draudimą lietuviai susimąsto tik tada, kai įvyksta brangi nelaimė.
„Bendrojo naudojimo objektų draudimas yra efektyvi ir kitose valstybėse plačiai naudojama priemonė. Tiesa, vienose šalyse jis puikiai veikia dėl gyventojų sąmoningumo, o kitose – yra privalomas. Lietuvoje taip pat galimas ne vienas šios problemos sprendimo būdas.
Vienas jų – gyventojų švietimas apie kylančias rizikas, jų atsakomybes bei pareigas, o taip pat apie draudimą kaip gyventojų interesų apsaugos priemonę. Tokiu atveju didėjantis daugiabučių išdraustumas, kuris, pavyzdžiui, Skandinavijoje siekia apie 90 proc., ženkliai prisidėtų prie problemos sprendimo“, – teigė A.Romanovskis.
Taigi jei Lietuvoje atsirastų poreikis arba prievolė drausti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus, įvykus nelaimingam atsitikimui, stichinei nelaimei ar tyčia sugadinus turtą, gyventojai išvengtų neplanuotų nuostolių.
Kaupiamųjų lėšų paskirtis – kita
Bendrovės „Mano BŪSTAS“ Produktų vadovė Asta Sabaitė sako, kad įmonė savo klientams jau gali itin geromis sąlygomis pasiūlyti drausti bendrąją nuosavybę ir tokiu būdu, nutikus nelaimei, padėti išvengti neplanuotų išlaidų.
Bendrovė bendradarbiauja su draudimo rinkos lyderiais, todėl daugiabučių gyventojams gali užtikrinti jų poreikius atitinkančius sprendimus.
„Šiandien galime pasiūlyti apsaugą tiek bendrosioms daugiabučių konstrukcijoms, tiek bendrojo naudojimo patalpoms ir parkavimo aikštelėms bei inžinerinei įrangai. Toks draudimas yra siūlomas individualiai įvertinus draudžiamą objektą.
Nesvarbu, namas senas ar naujas, bet niekas nėra apsaugotas nuo gamtos išdaigų. Stichijų sukelti nuostoliai skaičiuojami tūkstančiais ar net dešimtimis tūkstančių eurų, todėl žalos atveju nuostolių dengimas gula ant gyventojų pečių.
Taigi vienas iš efektyviausių būdų išvengti neplanuotų nuostolių – drausti bendrąją nuosavybę. Šiuo metu jaučiame didelį susidomėjimą tokia paslauga, tačiau noriu priminti, jog draudimas įsigalioja tik tada, jei tam pritaria namo savininkų dauguma“, – teigia A.Sabaitė.
Kaina už ramybę ir galimybė išvengti neplanuotų išlaidų nėra didelė. Skaičiuojama, kad vidutinio dydžio butas už tokią paslaugą moka tik apie 2-3 eurus per mėnesį.
A.Sabaitė taip pat išsklaidė gajų mitą, esą neplanuotų nuostolių atvejų gyventojai žalą padengtų iš namo kaupiamųjų lėšų. Jos teigimu, tokių lėšų panaudojimo paskirtis visai kita, tad sprendimas naudoti kaupiamąjį fondą žalos atlyginti – ekonomiškai nepamatuotas ir nenaudingas patiems gyventojams.
„Kaupiamosios lėšos yra renkamos tam, kad prireikus būtų galima atlikti stambesnės apimties remonto darbus: sutvarkyti seną stogą, fasadą, atlikti vamzdynų ar kitų inžinerinių sistemų remontą ar kitaip investuoti į daugiabučio ekosistemos gerbūvį.
Tuo metu bendrojo naudojimo objektų draudimas reikalingas tam, kad būtų padengta žala nenumatytiems atvejams, atsiradusiems dėl stichijos, piktavalių išpuolių ar gyventojų neatsargumo. Padengti tokias žalas kaupiamosios lėšomis yra neracionalu ir netikslinga“, – akcentavo A.Sabaitė.
