Skaičiuojama, jog plėtototojai pernai pardavė 4997 butus, t. y. 9,5 proc. mažiau nei prieš metus. Rinkai buvo pristatytas 61 projektas, arba 4569 butai, t. y. 11,7 proc. mažiau nei prieš metus.
Pasak A.Antanavičiaus, šie rezultatai gana apgaulingi ir gali sufleruoti klaidingas išvadas, nes daugiausia tai yra pirmojo karantino 2020 metų pradžioje pasekmė. Tuo tarpu praėjusių metų pabaigoje naujos statybos rinka įsibėgėjo, buvo fiksuoti nauji rinkos aktyvumo rekordai, nepaisant net to fakto, kad antrąsyk buvo apribotas ekonominis mūsų gyvenimas.
Tokios tendencijos, anot NT eksperto, kelia klausimą, ar tai, kas vyksta NT rinkoje, yra tvaru ir kiek tas gali tęstis.
„Viešojoje erdvėje tenka girdėti gąsdinimų, jog netrukus nebeliks, ką pirkti. Iš dalies su šiuo teiginiu galima sutikti, bet tik tokiu atveju, jei kalbama apie jau pastatytus butus.
Esant tokiam pirkimo tempui, kokį matome pastaruoju metu, daugiabučiuose, kurie jau užbaigti, pasirinkimo gali labai sumažėti. Butų iš brėžinių tikrai netrūksta ir nepritrūks“, – kalbėjo NT ekspertas.
Naujos statybos butų pirkimo tempas, daugiau nei 600 butų per mėnesį, reiškia, kad esamas sandėlis galėtų būti realizuotas per 7–8 mėnesius, o tai yra kur kas trumpiau nei vystytojai pajėgūs pradėti ir užbaigti daugiabučių statybas. Tam paprastai prireikia 16–20 mėn.
Dėl šios priežasties programuojama prekybos iš brėžinių situacija, kuri, jei niekas nesikeis, tik aštrės. Žmonėms, A.Antanavičiaus žodžiais, teks susitaikyti su tuo arba laukti ir tikėtis, kad kažkas keisis. Jis įspėja – pirkimas iš brėžinių turi savų grėsmių.
„Prisimenant praėjusį pakilimą, prekyba iš brėžinių lėmė, jog vystytojai nusprendė pataupyti kokybei, nes bet kuriuo atveju visi butai buvo iš anksto parduoti. Nesakau, kad taip nutiks dabar, bet taip yra nutikę“, – priminė NT ekspertas.
Pastaruoju metu daugiau nei pusė pardavimų Vilniaus naujos statybos butų rinkoje vyksta statybų stadijoje, o net ketvirtadalis parduotų butų yra projektuose, kurie net nepradėti statyti arba, geriausiu atveju, pradėta kasti pamatų duobė.
Kartais parduodami butai dar neturint net statybos leidimo. Toks kontekstas leidžia vystytojams drąsiau kelti kainas. Beje, visi šie pardavimai gula į statistikas, o tuomet fiksuojami rekordai.
Plėtotojai tokiu atveju gali surizikuoti būstus iš brėžinių pradžioje pasiūlyti didesnėmis kainomis ir įsivertinti, kaip į tai reaguos pirkėjai.Tokių bandymų yra buvę, tačiau dažnai pirkėjai nesutikdavo su diktuojamomis kainomis, pardavimai sustodavo, kainos grįždavo į ankstesnes vėžes.
Atskiruose segmentuose naujų butų kainos pernai didėjo 6–9 proc., tačiau pastaruoju metu naujai pradedami projektai gana drąsiai startavo 10–12 proc. didesnėmis kainomis, tokiu būdų dar paspartindami jų augimą. Pirkėjai sureagavo ne atsitraukimu, o dar aktyvesniu noru pirkti.
A.Antanavičius pateikė kelis pavyzdžius. Gruodžio mėnesį Viršuliškėse startavusiame projekte „Skylum“ vyrauja šiame rajone neregėtos kainos – 2020 eurų už kv. m.
Prieš metus tokia kaina buvo reali Šnipiškėse, ne miegamajame rajone. Tačiau pardavimai projekte vyksta pakankamai dideliais tempais. Kadangi rajonas miegamasis, projektas būtų laikomas ekonominės klasės, tačiau šiame segmente kaina svyruoja 1500–1600 eurų, daugiau kaip 2000 eurų už kv. m laikoma vidutinės klasės būsto kaina.
Projekte „Riverland“ Lazdynėliuose kaina taip pat nemaža – 1800 eurų už kv. m. Prieš dvejus metus toje vietoje kainos siekė 1400–1500 eurų. Pastaruoju metu – maždaug 1600 eurų, tačiau naujas projektas – kaina šoktelėjo iki 1800 eurų už kv. m.
Markučiuose vidutinės klasės projekte „Prie Vilnelės“ kaina – 2330 eurų už kv. m. Prieš daugiau nei metus riba buvo 2000 eurų.
Dabartinė situacija, A.Antanavičiaus žodžiais, vis labiau primena 2007–2008-uosius metus, bet ar tai gali peraugti į burbulo pūtimąsi ir jo sprogimą, sunku prognozuoti, nes labai daug kas priklausys nuo to, kaip seksis kovoti su pandemija ir jos pasekmėmis, kaip į visą tai reaguos gyventojai ir ar išsilaikys dabartinės optimistinės nuotaikos.
Beje, jei iki pirmo karantino buvo perkami mažesnio ploto butai, 35–41 kv. m jau buvo dviejų kambarių butai, 50–53 kv. m – trijų kambarių butai, tai 2020 metų pabaigoje viskas pasikeitė.
35–38 kv. m – 1 kambario butas, 50–53 kv. m – dviejų kambarių butas. Dar didesnio ploto – 3 ir 4 kambarių – butų pardavimai taip pat išaugo, rudenį tokie butai buvo nupirkti pirmiausia.
Apibendrindamas, kas vyksta NT rinkoje, ekspertas atviras – gyventojai bijo nepavėluoti į nuvažiuojantį traukinį, kas ir programuoja vis aktyvesnį butų pirkimą iš brėžinių.
Kaune burbulo situacija nesiformuoja, o stebimos tendencijos kur kas nuosaikesnės nei sostinėje. Per 2020 metus parduotas 731 naujas butas – 25,9 proc. mažiau nei prieš metus. Naujos pasiūlos atsirado taip pat 25,8 proc. mažiau – 716 butų, arba 18 projektų. Neparduotų butų lygis siekė apie 800.
Kaune pardavimų ir pasiūlos santykis ne toks geras kaip Vilniuje, bet prekyba iš brėžinių čia taip pat įsibėgėja jau antrus metus, NT plėtotojams atsiranda daugiau argumentų didinti butų kainas, kurios yra maždaug ketvirtadaliu mažesnės nei sostinėje, nors atlyginimai mažesni tik 9 proc.
„Ar tikrai pardavimų kainas lemia statybų kaštai ir atlyginimai? Jei taip būtų, Kaune turėtume turėti didesnes naujos statybos būstų kv. m kainas.
Kaune atlyginimai mažai skiriasi nuo sostinės, abejotina, ar pastatyti daugiabutį čia kainuoja pigiau. Gyvename tokiame etape, kai žmonės į NT žiūri per emociją. Nebėra didelio skirtumo, ar paskolą imti 22, ar 25 metams, ar skolintis 130 tūkst., ar 150 tūkst. eurų, vis tiek pigiau nei nuoma“, – aiškino NT ekspertas.
2020 metais naujos statybos segmente Kaune butų kainos didėjo 1–4 proc., o tolesnės kainų kilimo perspektyvos gana miglotos, nes 2021 metų pradžia gana vangi, antrasis karantinas neigiamai paveikė Kauno demografinę situaciją ir gyventojų nuotaikos nėra tokios optimistinės kaip Vilniuje. Be to, laikinojoje sostinėje gana stipri nuosavų namų / kotedžų konkurencinė įtaka, tad daugiabučių plėtotojams yra sunku didinti butų kainas.
Beje, Kaune A++ klasės daugiabučių nėra. B klasė jau turėjo būti nebestatoma, tačiau pasiūloje tokių butų vis dar yra. Nauji energinio naudingumo reikalavimai, A.Antanavičiaus žodžiais, nereiškia, kad viskas ims staiga brangti. Apie 60 proc. butų rinkoje – A+ klasės, 20 proc. – A klasės, tiek pat – B.
