Susisiekimo infrastruktūros prioritetu numatomas pietrytinio aplinkkelio bei Gamyklų ir Juodkiškio gatvių jungtis įrengiant miesto gatvę. Prioritetinis yra ir Erškėčių bei Antano Budvyčio gatvių jungties įrengimas.
Šios teritorijos sulauks daugiausia investicijų. Tokius prioritetus penktadienį patvirtino Kėdainių rajono savivaldybės taryba, patvirtinusi naują rajono Bendrąjį planą.
Derino ir keitė
Nuo pat 2017 metų iki dabar kurtas rajono Bendrasis planas buvo ne kartą viešintas, aptartas ir derintas.
Į daugumą sulauktų pastabų ir pastebėjimų buvo atsižvelgta, padaryti pakeitimai.
Kaip sakė vyriausiasis miesto architektas Rytis Vieštautas, ne visi susitikimai galėjo įvykti dėl koronaviruso, tačiau plano derinimas vyko keliais etapais.
Buvo gauta ir pastabų, ir daugybė pasiūlymų, todėl plano projektas ne kartą buvo taisomas.
Prioritetinės plėtros teritorijos
Bendrajame plane numatytos prioritetinės plėtros teritorijos – penkios minėtos zonos, kurios yra sąlyginai tuščios, tačiau investicijų pagalba gali tapti patraukliomis.
Vyriausiasis miesto architektas Rytis Vieštautas aiškino, jog prioritetinės plėtros teritorijos ir prioritetinės infrastruktūros plėtos teritorijos – du skirtingi dalykai. Tačiau ne visi tarybos nariai skirtumą suprato miesto vietomis.
Kas yra prioritetinė plėtros teritorija? Tai – gyvenamoji vidutinio užstatymo intensyvumo zona, kurioje vykdoma modernizacija.
Šiose penkiose teritorijose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą.
Vyriausiasis rajono architektas R. Vieštautas penktadienį vykusio tarybos posėdžio metu akcentavo, kad prioritetinėmis plėtros teritorijomis sąmoningai nėra parinktos jau gana gerai išvystytos miesto erdvės – tarkime pats senamiestis arba gyvenamieji miegamieji rajonai.
Taip yra dėl to, kad pagrindinis tikslas – pritraukti investicijas į nepatrauklias, apleistas, sąlyginai tuščias miesto vietas, taip išplečiant patrauklių miesto erdvių plotą.
„Parinktos būtent tos teritorijos, kuriose faktiškai nėra užstatymo arba jį reikia konvertuoti. Tai mūsų – urbanistų ir projektuotojų – sprendimas.
Manome, kad galima jas pradėti vystyti, nes tai yra geros zonos, kurios neturi būti apleistos, bet turi būti vystomos“, – sakė vyr. architektas.
Dėl infrastruktūrinių prioritetų spręs vėliau
Kai kurie tarybos nariai kėlė mintį, kad išskirtos penkios prioritetinės plėtros zonos atims galimybes pritraukti investicijas ir gerinti infrastruktūrą senamiestyje, gyvenamuosiuose rajonuose ar kitose gyventojų labiausiai lankomose miesto vietose.
Tačiau tai – netiesa, mat prioritetinės plėtros teritorijos ir prioritetinės infrastruktūros plėtros teritorijos – du skirtingi dalykai.
Ir nors R. Vieštautas daugybę kartų posėdžio metu aiškino apie šį skirtumą ir pabrėžė, kad dėl infrastruktūrinių prioritetų taryba turės apsispręsti vėliau, nes Vyriausybė dar nėra parengusi išaiškinimų ir metodikų šiuo klausimu, kai kuriems vietos politikams taip ir liko neaiškus skirtumas tarp šių dviejų prioritetų.
„Per artimiausius 3 mėnesius parengsime sprendimo projektą dėl prioritetinių infrastruktūros teritorijų ir teiksime tarybai svarstyti.
Jei norėsite, ten įtrauksite ir senamiestį, ir kitas miesto vietas, kurios jums atrodys svarbios“, – aiškino vyriausiasis architektas.
Jam antrino ir rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas, kuris sakė, kad kai kurie sprendimai bus priimami vėliau, o konkrečiai šis Bendrasis miesto planas apskritai iš pagrindų paruoštas dar praeitoje kadencijoje.
„Apie prioritetines infrastruktūros teritorijas mes kalbėsime ateinančiuose tarybos posėdžiuose. Tada bus tvirtinamas prioritetinių teritorijų tarifas ir infrastruktūros plėtros planas.
Tada spręsime esminius dalykus, kurie apspręs ir pinigų klausimą, ir prioritetų priskyrimą vienai ar kitai teritorijai.
Ši administracija prie šito plano rengimo prisijungė jau antrame etape, kai buvo prasidėjusios jo viešinimo procedūros.
Išgirdome gyventojų ir verslo subjektų prašymus ir pastabas, į daugelį jų atsižvelgėme keisdami projektą“, – akcentavo G. Muznikas.
Verslui bus tik geriau
Tarybos narė Nijolė Naujokienė teiravosi, ar pagal naująjį Bendrąjį planą nesumažės žaliųjų plotų – juk gyventojai labai nerimauja dėl kiekvieno nukirsto medžio, o žalių rekreacinių plotų buvimas teigiamai atsiliepia gyvenimo kokybei.
„Žaliųjų plotų nesumažės nei kiek. Yra įstatymai, kurie saugo žaliuosius plotus.
Miesto kvartalų teritorijos net yra papildytos žaliais plotais, suplanuoti didieji žalieji rekreaciniai plotai. Yra tikslas, kad kiekvienas kvartalas turėtų savo žaliojo ploto vietą“, – sakė R. Vieštautas.
Vyriausiasis architektas pridūrė, kad dabar galiojantis Bendrasis miesto planas sukuria trukdžių verslui, o naujasis juos panaikina, dėl to verslininkams šie pakeitimai yra tikrai palankūs ir priimami džiugiai.
„Pagrindinis dalykas, kas buvo senuose planuose blogai – teritorijos buvo pažymėtos viena spalva ir nenumatyta galimybė vienoje teritorijoje turėti kitos paskirties veiklos nei numatyta.
Turėjome tokių situacijų, kur teritorija plačiau pažymėta, ne visos gatvės išbraižytos, viskas gana netiksliai parodyta, o Žemėtvarka neleido mums keisti žemės paskirties į infrastruktūrinę ir nutiesti ten gatvės.
Dabar gi teritorijai priskirta pagrindinė paskirtis, kuri yra dominuojanti, bet šalia yra galimybė turėti kitos paskirties žemės sklypus, kurie netrukdo pagrindiniai paskirčiai.
Naujojo mūsų miesto Bendrojo plano verslas laukia, nes šiuo metu galiojantis planas stabdo kai kuriuos procesus“, – tikino vyr. architektas.
Naujojo mūsų miesto Bendrojo plano verslas laukia, nes šiuo metu galiojantis planas stabdo kai kuriuos procesusR. Vieštautas
Kol kas neįsipareigoja
Taryba, pritarusi Bendrajam miesto planui, kol kas nieko niekam neįsipareigojo.
Įsipareigojimai jau bus tuomet, kai Taryba vėliau numatys prioritetinių teritorijų kriterijus.
Tuomet jau įsipareigojimai prioritetinėse ir neprioritetinėse teritorijose skirsis.
„Neprioritetinėje teritorijoje savivaldybė gali, bet neįsipareigoja vystyti infrastruktūros, nėra griežtų terminų.
Jei investuotojas neprioritetinėje teritorijoje įrenginės infrastruktūrą, jam bus galima kompensuoti išlaidas, bet nebus privaloma to padaryti per nustatytą terminą“, – kalbėjo R. Vieštautas.
Jis taip pat paneigė dvejones, kad per artimiausius dešimt metų Kėdainiuose bus vystomos tik tos penkios prioritetinės teritorijos.
Netikėtas palaikymas
Nors jau gana įprasta, kad itin svarbiais klausimais radikaliai išsiskiria valdančiųjų ir opozicijos politikų nuomonės, šį kartą viskas pakrypo viena linkme.
Aršiausiai planą kritikavę „valstiečiai“, nesijautė įtikinti savivaldybės vyriausiojo architekto ir administracijos vadovų argumentų, tad balsuodami susilaikė.
Tuo tarpu opozicijos atstovas Saulius Grinkevičius išreiškė palaikymą planui su pataisymais ir balsavo už jį. Tiesa, palenkti į savo pusę „valstiečių“ jam taip ir nepavyko.
„Viskas yra logiška – kad neužstatyti plotai būtų patrauklūs, prisidės ir privatūs investuotojai, ir savivaldybė.
Gal būtų smagu senamiestį sutvarkyti, bet ten beveik nevykdomos jokios statybos, tad infrastruktūros gerinimui ten ieškosime kitų finansavimo šaltinių“, – kalbėjo S. Grinkevičius.
