Neseniai kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos prezidentas Valdas Matulis, kuris yra apskundęs Generalinės prokuratūros nutarimą teismui, stebėjosi, kad viešąjį interesą ginti atsisakę prokurorai rodo aklą užsispyrimą ir nepaiso jiems nepalankių argumentų.
Atsakydama į visuomeninės organizacijos nuomonę ir straipsnyje išdėstytus faktus prokuratūra smogė iš peties – esą visa tai yra visuomenę klaidinanti informacija.
Tyrė tik tai, ką norėjo
Prokuratūra teigė du kartus atlikusi itin išsamų šių statybų aplinkybių tyrimą, kuris aukštesniųjų prokurorų buvo tikrintas keletą kartų, ir priėjusi galutinę išvadą, kad privatus statinys pajūrio kopose iškilo nepadarius teisės aktų pažeidimų.
Prokuratūros pateikti argumentai, kuriais grindžiamas nutarimas atsisakyti ginti viešąjį interesą, yra abejotini ir pažeria klausimų, į kuriuos neatsakoma.
Prokuratūra atkakliai tikina, kad 2014 metais Palangos savivaldybės išduotas leidimas rekonstruoti dušines įteisino ir pratęsė 2007-aisiais šiame sklype pradėtus savavališkus statybos darbus. Esą tuomet ir prasidėjusi pastato rekonstrukcija, kuriai pakako sklype išlikusių dušinių pamatų.
Esą 2007 metais pradėjus statybos darbus, pagal projekto sprendinius, senųjų pamatų liekanos buvo pakeistos naujomis laikančiosiomis konstrukcijomis.
Tačiau jei rekonstrukcijos darbai prasidėjo 2007 metais, ar jiems neturėjo būti taikomi tuomet galioję teisės aktų reikalavimai?
Rekonstruojant pastatą tuo laiku buvo leidžiama buvusį jo plotą didinti tik 10 proc. Tačiau tada dušinių vietoje spėtas išbetonuoti rūsys buvo keletą kartų didesnis, nei tuomet leido rekonstrukcijos apibrėžimas.
Nepalankūs faktai nutylimi
Prokuratūra nutyli, kad kelis viešbučius valdantis Palangos verslininkas Kęstutis Gecas 2007 metais iš tiesų čia buvo sumanęs ne dušinių rekonstrukciją, bet naujo rekreacinio pastato statybą.
Pagal žinomo architekto Donato Rakausko parengtą projektą jo statybai 2007 metų balandį savivaldybėje net buvo paruoštas naujos statybos leidimas, tačiau kilus skandalui miesto valdžia jo išsigynė.
Vėliau teismai išaiškino, kad naujo pastato statybai Pajūrio juostoje leidimus išduoda Klaipėdos apskritis pritarus Vyriausybei, o savivaldybė to daryti iš viso negalėjo.
Prokuratūra visuomenei nepaaiškina ir dar vieno esminio dalyko: kodėl rekonstravus visų poilsiautojų naudojimui 1975 metais statytas dušines vietoj jų pajūrio kopose iškilo nieko bendro su dušinėmis neturintis pastatas, kurio buvusi paslaugų paskirtis virto į poilsio?
Dabar jis vadinamas poilsio aptarnavimo pastatu, bet tokios paskirties statinių klasifikacijoje nėra.
Šio pastato statybai pritarusi Palangos savivaldybė iš vilos savininkės iki šiol nėra išgavusi paaiškinimo, kokia veikla čia bus vykdoma, nors tai turėjo būti žinoma dar pritariant projektui.
Sklype buvo du statiniai
Visas šios statybos aplinkybes išsamiai ištyrę prokurorai užmerkė akis ir į dar vieną daug ką pasakantį faktą: remiantis kadastro duomenimis, 2008 metų pradžioje šiame sklype vienu metu jau buvo du statiniai.
Dušinių pamatų fragmentai Nekilnojamojo turto registre buvo išlikę su savo unikaliu kadastro numeriu.
Prieš sustabdant savavalę statybą K.Gecas buvo spėjęs išbetonuoti 334 kvadratinių metrų ploto rūsį ir pastatyti būsimojo pastato karkasą. Buvo atlikti naujo statinio kadastriniai matavimai, nustatytas 36 proc. baigtumas ir suteiktas kitas unikalus kadastro numeris.
Liko tik jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau neturint statybos leidimo tai padaryti buvo neįmanoma.
Toks leidimas buvo gautas 2014 metais, tačiau ne naujoms statyboms pratęsti, o pamatų likučiams rekonstruoti.
Todėl 2015 metais K.Gecui teko dabartinei vilos savininkei Natalijai Zolotnitckajai parduoti ir pamatų likučius, ir pastatytą rūsį su pastato karkasu, o notaras patvirtino Registre neegzistuojančio statinio pardavimą.
Įdomiausia tai, kad gavus statybos leidimą oficialiai buvo rekonstruojami dušinių pamatai, nors iš tiesų buvo tęsiama 2007 metais čia pastatyto ir kitą kadastro numerį turėjusio naujo pastato statyba.
Ji buvo vykdoma pagal iš esmės nepakitusį D.Rakausko naujos statybos projektą, kuris buvo pavadintas rekonstrukcijos projektu, o jo autorystė priskirta Kauno architektui Astijui Taujanskui.
Vila prieštarauja įstatymui
Be to, kad tariama rekonstrukcija tebuvo apgaulė, toks pastatas kopose prieštarauja ir Pajūrio juostos įstatymui.
Prokuratūra teigia, jog Pajūrio juostoje kategoriški statybos draudimai netaikomi, ir jos teritorijoje norint gauti savivaldybės statybos leidimą rekonstrukcijai pakanka, kad išlikusi pastato dalis būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Tačiau Pajūrio juosta todėl ir yra nuo užstatymo valstybės griežtai saugoma teritorija, kad joje taikomi specialūs reikalavimai.
Įstatyme įrašyti tik keturi Pajūrio juostos nustatymo tikslai, kuriais, be kita ko, siekiama užtikrinti Pajūrio juostos subalansuotą naudojimą valstybės ir visuomenės reikmėms, sudaryti sąlygas visuomenei naudotis Pajūrio juostos rekreaciniais ištekliais.
Čia teikiama pirmenybė šios juostos nustatymo tikslams neprieštaraujančiai veiklai plėtoti. Todėl kadaise čia buvusių dušinių virtimas privačiais apartamentais niekaip neatitinka Pajūrio juostos nustatymo tikslų.
Šio pastato neišgelbėtų net ir jame įrengtas visuomenei atviras dailės kūrinių muziejus, apie kurį buvo prakalbusi vilos savininkė, nes tokiam muziejui nėra būtina atsirasti taip arti jūros.
Pajūrio juostoje draudžiama ardyti ar kitaip žaloti reljefą, dirvožemį, todėl nesuprantama, kaip pastato rūsiui priekopėje galėjo būti leista iškasti beveik 4 metrų gylio ir daugiau nei 3 arų ploto duobę.
Nors rekonstrukcijai statybos leidimą išduoda savivaldybė, pagal Pajūrio juostos įstatymą, naujo pastato statybai vietoj buvusiojo, keičiant jo paskirtį, privalo pritarti Vyriausybė.
O kad tai yra ne rekonstruotos dušinės, o vietoj jų pastatytas naujas pastatas, visuomenei abejonių nekyla.
Buvusių vieno aukšto dušinių plotas siekė 233 kvadratinius metrus. Dabartinis pastatas užima gerokai didesnę teritoriją, jo bendrasis plotas yra tris kartus didesnis, o pati vila atsirado kitoje sklypo vietoje – arčiau kopų.
