Tai reiškia, kad per trumpiausią metų mėnesį kiekvieną iš 28 kalendorinių dienų vidutiniškai buvo parduota po beveik 26 būstus, o jei vertinti tik darbo dienas, kurių buvo 19, – beveik po 38. Dėliojant teorinę aritmetiką toliau ir vertinant, kad diena turi 8 darbo valandas, išeina, kad kiekvieną valandą buvo parduodama po 4,75 naujo būsto vienetų.
„Matome ypač aktyvią rinką jau nuo praėjusio rudens – augimo nesustabdė nei karantinas, nei žiemos šventės. Iš vienos pusės, dabartiniai rezultatai, mano įsitikinimu, atitinka realias Vilniaus galimybes ir būsto poreikio „talpą“ – miesto gyventojų skaičius auga, pragyvenimas – taip pat.
Iš kitos pusės, vertinant pandemijos suformuotas aplinkybes, toks staigus rezervacijų skaičiaus didėjimas susijęs su pirkėjų skubėjimu. Tokią prielaidą leidžia daryti pernai rudenį „Citus“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai, kurie rodo, kad sumažėjo beveik visų stebimų būsto pasirinkimo kriterijų svarba“, – pabrėžia „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Specialistas pataria įsigyjant būstą atidžiai ir atsakingai vertinti ne tik savo finansines galimybes, bet ir pasirinkto pirkinio ilgalaikį likvidumą (galimybes ateityje jį parduoti, vertės prieaugį, projekto sprendinius), projekto plėtotojo patikimumą.
„Šiuo metu tai padaryti nėra paprasta, nes naujo būsto „sandėlis“ (įsigyti siūlomų būstų skaičius), taigi, ir pasirinkimas senka – vasario gale Vilniuje jį sudarė 4 527 butai ir kotedžai. Sausį šis skaičius buvo beveik trimis šimtais didesnis – 4 812.
Kauno rinka vis dar rami, ir jos skirtumas nuo sostinės toliau auga. Analitikai skaičiuoja, kad dviejų didžiausių Lietuvos rinkų paklausa šiuo metu skiriasi net 7–8 kartus, nors dar prieš metus skirtumas buvo apie 5–6 kartai.
Kaune vasario mėnesį rezervuoti 99 nauji būstai – daugiau nei šių metų sausį (75) ir beveik dvigubai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (56), tačiau mažiau nei sėkmingiausiais Kauno pirminei būsto rinkai 2019–aisiais (135).
