Palemone, Veiviržo gatvėje, stovi tik nuosavi kauniečių namai. Gatvės pradžia ties pirmuoju ir trečiuoju namais yra siauresnė, paskui ties 5-uoju bei 8-uoju namais praplatėja ir ten automobiliai gali lengvai prasilenkti.
Šiame gatvės gale gyventojai yra pasistatę tvoras, kurios nuo gatvės patrauktos apie 3 metrus. Bet prie vieno – 5B namo esanti tvirta medinė tvora su betono stulpais šiek tiek daugiau nei metrą išsikiša į priekį.
Nors ji netrukdo nei pėstiesiems, nei automobilių eismui, dėl jos Veiviržo gatvės 5B namo savininkė Aldona Daukšienė turi bėdų. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) tvorą reikalauja nugriauti, nes statinys yra valstybinėje žemėje. Dėl 33 kvadratinių metrų ploto žemės lopinio ir jame esančios tvoros vyksta teismai.
Kas statė tvorą, neaišku
Veiviržo gatvės 5B name gyvenanti A.Daukšienė pasakojo, kad nebaigtą statyti trijų aukštų mūrinį namą įsigijo 2002 metais.
Tada prie jo jau buvo ir ant betono pamatų pastatyta medinė tvora su betono stulpais.
Kauniečiai toliau statėsi namą, naudojosi savo turtu, tvora niekam nekliuvo, bet 2014–2015 metais jos dabar jau buvusi marti pradėjo konfliktuoti su kaimynu Jonu F.
„Jis parašė skundą NŽT, kad mūsų tvora yra išlindusi į gatvę ir trukdo eismui. Tada prasidėjo patikrinimai“, – nemalonios istorijos pradžią prisiminė moteris.
2018 ir 2019 metais NŽT atstovai kelis kartus tikrino, kaip pastatyta tvora, ir nustatė, kad namo savininkė yra užėmusi 33 kvadratinius metrus valstybinės žemės, kurioje ir atsidūrė tvora.
„Iš mūsų buvo pareikalauta tvorą išardyti. Aiškinantis aplinkybes pavyko rasti dokumentus, kad sklypas palei Veiviržo gatvę buvo suformuotas dar 1988 metais, bet šiaurinė sklypo riba nustatyta neteisingai ir į brėžinius įbrėžta 1993 metais. Būtent ten ir yra tvora bei palei ją einantis nedidelis žemės ruožas, atsidūręs mūsų kieme“, – pasakojo A.Daukšienė.
Moteris tikino, kad klaida buvo padaryta dar tada, kai ji su šeima name negyveno.
„Kas statė tvorą, neaišku, nes iki mūsų pasikeitė 4 valdos savininkai“, – tikino A.Daukšienė.
Kaunietė tvirtino, kad namui statybų leidimą turėjo, tad apie tai, ar tvora pastatyta teisėtai, negalvojo, nes niekas jokių pretenzijų dėl jos daug metų nereiškė.
Griauti arba mokėti baudas
Kai NŽT nustatė, kad A.Daukšienė užėmė valstybinės žemės plotelį, ir pranešė, kad tvorą ji turi nugriauti, su tuo namo savininkė nesutiko. Pernai NŽT kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla.
NŽT atstovai siekė, kad A.Daukšienė būtų įpareigota atlaisvinti 33 kvadratinius metrus valstybinės žemės, išardyti joje stovinčią tvorą. 2020 metų lapkritį teismas šį prašymą tenkino.
Taip pat teismas nusprendė, kad jei per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo A.Daukšienė to nepadarys, už kiekvieną pradelstą dieną turės mokėti po 30 eurų baudą.
„Teismas visai neatsižvelgė, kad ne mes statėme tą tvorą ir kad, matyt, kažkada sklypo matavimai buvo atlikti neteisingai“, – apgailestavo kaunietė.
Naujos nebus kur statyti
Kaunietė jau kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kad jis panaikintų ankstesnio teismo sprendimą. Bylos svarstymas turėtų vykti balandžio mėnesį.
„Mes nesame piktybiškai užgrobę valstybinę žemę, ne dėl mūsų kaltės atsirado tvora ir plotelis žemės prie jos kieme. Ankstesni valdos savininkai ta žeme naudojosi kaip nuosava, mes taip pat norėtume, kad tvoros nereikėtų griauti, o tą žemės plotą, dėl kurio vyksta teismai, galėtume išsinuomoti arba įsigyti“, – išeitį iš situacijos siūlė A.Daukšienė.
Jei tvorą vis dėlto reikėtų nugriauti, moteris sakė neįsivaizduojanti, kur pastatytų naują, nes valstybinės žemės riba visai priartėtų prie jos namo ir kieme įrengtų ir į antrą namo aukštą vedančių betoninių laiptų.
A.Daukšienė įsitikinusi, kad tada ir laiptus reikėtų griauti.
Kaimyną tikrino daugybę kartų
Priešais A.Daukšienę gyvenantis jos kaimynas Jonas F. sakė, kad moteris yra kukli ir rami.
„Bet 2014–2015 metais buvo įsiplieskęs konfliktas su tuometine A.Daukšienės marčia. Ji skundė visur ir dėl visko.
Pas mane per dvejus metus buvo atlikta 50 patikrinimų.
Tikrino, ar ne per daug automobilių mano kieme, ar jie neteršia oro, tikrino dėl medžių ir augalų ir dar dėl daugybės įvairių skundų.
Neslėpsiu, tada ir aš pagalvojau, kad ir tie kaimynai turi laikytis įstatymų“, – tvoros istorijos pradžią atskleidė Jonas F.
Vyras pasakojo, kad kai A.Daukšienės sūnus su žmona išsiskyrė ir moters marti išsikraustė, tapo ramu. Bet NŽT jau buvo pradėjusi domėtis A.Daukšienės sklypu ir tvora.
„Ta tvora netrukdo, bet visi turime laikytis įstatymų“, – kalbėjo vyras.
Duomenys kiek kitokie
NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golobovas pranešė, kad tarnybos turimi duomenys yra šiek tiek kitokie, nei juos pateikia Veiviržo gatvės 5B namo savininkė.
Pasak R.Golobovo, remiantis 1988 metų Kauno miesto raudonųjų linijų planu, Veiviržo gatvės 5B žemės sklypas buvo 600 kvadratinių metrų. Remiantis 2002 metų namų valdos žemės sklypo planu, sklypas jau buvo 644 kvadratinių metrų. 2018 metais atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad už įregistruotos žemės sklypo ribos stovi tvora ir neteisėtai užimta 33 kv. metrai ploto valstybinės žemės – Veiviržo gatvės.
„Taigi nuo 1988 iki 2002 metų šis žemės sklypas padidėjo nuo 600 iki 644 kvadratinių metrų ir šiuo metu namo savininkė siekia, kad šio sklypo plotas padidėtų dar 33 kvadratiniais metrais.
Atlikus sklypo kadastro duomenų patikrinimą 2019 metais dar kartą nustatyta, kad sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų ir sklypo riba kerta gatvę“, – sakė R.Golobovas.
NŽT atstovas teigė, kad tarnyba visais atvejais stengiasi ginčus spręsti taikiai ir pasiūlyti žmonėms optimalius bei teisės aktams neprieštaraujančius problemų sprendimo būdus.
„Šiuo atveju Veiviržo gatvės 5B namo savininkė buvo informuota, kad galimai problema galėtų būti išspręsta, jeigu Kauno savivaldybės administracija pritartų Veiviržo gatvės ribų patikslinimui“, – sakė R.Golobovas.
Tvoros įteisinti negali
NŽT oficialiu raštu kreipėsi į Kauno savivaldybės administraciją dėl šios gatvės ribų tikslinimo. 2019 metų gruodžio mėnesį buvo gautas oficialus Kauno savivaldybės administracijos atsakymas, kad „...Kauno miesto savivaldybės administracija nenumato keisti esamų Veiviržo gatvės ribų ir tikslinti kadastrinių matavimų“.
„Pažymėtina, kad šio Kauno savivaldybės administracijos rašto namo savininkė neskundė, sutiko su jo turiniu, taigi jis yra galiojantis“, – aiškino R.Golobovas.
Pasak NŽT atstovo, iš išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, kad tarnyba bandė taikiai užbaigti šią ginčo situaciją, tačiau vadovaudamasi tuo, kad Kauno savivaldybės administracija atsisakė keisti esamas Veiviržo gatvės ribas, NŽT šiuo metu neturi jokių teisinių galimybių neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą suformuoti kaip įsiterpusį žemės sklypą tarp Veiviržo gatvės 5B pastato ir Veiviržo gatvės, kurį namo savininkė galėtų įsigyti.
„Be to, Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nurodyta, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių.
Atsižvelgiant į tai, kad pati Veiviržo gatvės gyventoja sutinka su jos ribomis, tai reiškia, kad nėra jokių galimybių įteisinti savavališkai pastatytų statinių ant valstybinės žemės dalies, kurioje įregistruota Veiviržo gatvė“, – sakė R.Golobovas.
Gyventojai skundžiasi dėl įvairiausių dalykų
Asta Chanko
Petrašiūnų seniūnė
„Petrašiūnų seniūnijoje esančio Palemono gyventojai dažniausiai sutaria taikiai. Bet Veiviržo, Apnarų, Apasčios gatvėse vis rusena konfliktų židiniai. Kaimynai skundžia vieni kitus dėl vykdomos komercinės veiklos, dėl pas juos gyvenančių nuomininkų, dėl nelegalių statybų.
Paprastai konfliktai prasideda dėl to, kad vienas kaimynas kitam neduoda leidimo ką nors statyti ar užsiimti kokia nors veikla, tada už tai norima keršyti ir ieškoma, dėl ko paskųsti greta gyvenantį žmogų.
Pavyzdžiui, neseniai vienas gyventojas kieme degino šakas. Kitas paprašė to nedaryti, nes tai draudžiama. Tada nepatenkintas šakas deginęs gyventojas pasiskundė, kad pas kaimyną kieme yra sąvartynas. Abu skundai seniūniją pasiekė tą pačią dieną. Žmonės linkę matyti krislą kito akyje, bet savoje net rąsto nepastebi.
Skundai dėl to, kad kaimynai elgiasi nederamai, neretai nepasitvirtina. Dažniau pasitvirtina pranešimai apie nelegalias statybas, valstybinėje žemėje pastatytas tvoras. Gyventojai jas paprastai nugriauna patys, bet būna ir teismų su NŽT.“
Gyventojai tvoras išardė patys
Romainiuose esančioje A.Račkaus gatvėje tvoras turėjo nugriauti net 5 namų savininkai. Jas gyventojai buvo pasistatę prieš daugelį metų, bet problemos prasidėjo 2008 metais.
Tada A.Račkaus gatvės 11-ojo namo savininkai dalį sklypo ir vieną pastatą padovanojo dukrai. Tarp jos ir tėvų prasidėjo nesutarimai dėl mokesčių ir pasipylė daugybė skundų į įvairias institucijas.
2013 metais į A.Račkaus gatvę atvyko matininkai. Jie nustatė, kad 11-ojo ir greta esančių 4, 5, 7 ir 9 namų savininkai savo tvoras yra pastatę valstybinėje žemėje.
NŽT juos įpareigojo tvoras nugriauti. Gyventojai, bijodami teismų, taip ir padarė. Prieš tai kauniečiai bandė tuos žemės rėžius, kuriuose buvo tvoros, nusipirkti arba nuomotis, bet to padaryti nepavyko, nes po žeme buvo nutiestos miesto komunikacijos.
